Tbilisio istorija

Seniausia istorija

Pagal seną padavimą, dabartinio Tbilisio teritorijoje augo miškai. Pagal legendą, 458 metais čia medžiojo karalius Vachtang I Gorgasali. Jo medžioklinis sakalas sugavo fazaną, abu paukščiai įkrito į karštą šaltinį ir žuvo. Karaliui Vachtangui patiko vieta ir karšti šaltiniai ir jis nusprendė įkurti čia miestą. Miesto vardas kilo iš senovės gruzinų žodžio "Tbili" (თბილი), reiškiančio šiltą. Archeologiniai kasinėjimai atskleidė, kad Tbilisio teritorijoje gyvenvietė jau buvo IV amžiuje prieš mūsų erą.
Vachtango įpėdinis, karalius Dači I Udžarmeli perkėlė sostinę iš Mcchetos į Tbilisį. Tuo metu Tbilisis buvo Rytų Gruzijos - Iberijos karalystės sostinė. Karalius Dači I Tbilisį apjuosė tvirtovės sienomis, kurios nubrėžė miesto ribas. Nuo VI amžiaus, dėl geros strateginės padėties prekybos kelyje tarp Europos ir Azijos, miestas pastoviai augo.

Užkariautojų valdžioje

Dėl savo geros strateginės padėties Tbilisis tapo kovų dėl jo kontrolės tarp Persijos, Arabų, Bizantijos imperijos ir Turkų-seldžiukų objektu. Miesto kultūra ir vystymasis priklausė nuo to kas jį valdė, nors Tbilisis (ir Gruzija) įprastai turėjo nemažą autonomiją.
570-580 metais Tbilisį užėmė Persija ir apie dešimtmetį jį valdė. 627 metais miestą nusiaubė Bizantijos ir Chazarijos kariuomenės. 736-738 metais miestą užėmė arabai vadovaujami Mervano II Ibn-Muhamado. Arabai įkūrė emiratą su sostine Tbilisiu. Arabai regione padarė šiokią tokią tvarką, įvedė modernesnę teisinę sistemą. 764 metais, Tbilisį valdomą arabų užėmė chazarai. 853 metais arabų kariuomenė vadovaujama Buga Al-Turki įsiveržė į Tbilisį, priversdama emiratą paklusti Abasidų valdžiai. Arabai valdė Tbilisį iki 1050 metų. 1068 metais miestą užėmė turkai-seldžiukai vadovaujami sultono Alp Alrslano.

Suvienytos Gruzijos sostinė

1122 metais, po didelio mūšio su turkais-seldžiukais Tbilisį užėmė Gruzijos karalius Davido Statytojo kariuomenė. Karalius perkėlė savo rezidenciją iš Kutaisio į Tbilisį, miestas tapo suvienytos Gruzijos sostine. XII-XIII amžiuje Tbilisis tapo svarbiausiu regiono miestu su gerai išvystyta prekyba ir amatais, taip pat gera socialine struktūra. XII amžiaus pabaigoje Tbilysyje gyveno apie 100 000 žmonių, miestas tapo svarbu kultūriniu centru ne tik Gruzijos, bet ir visiems Rytų krikščioniams ortodoksams.

Mongolų valdžios ir nestabilumo laikotarpiai

1226 metais Tbilisį užėmė ir nusiaubė pabėgusio nuo mongolų Chorezmo šacho Mingburnu kariuomenė. 1236 metais, po keleto pralaimėtų mūšių, Gruzija pateko mongolų valdžion. Gruzija buvo pusiau nepriklausoma, bet Tbilisis buvo didelėje mongolų politinėje ir kultūrinėje įtakoje. 1320 metais mongolai buvo išstumti iš Gruzijos ir Tbilisio, ir miestas dar kartą tapo nepriklausomos Gruzijos sostine. 1366 metais miestas nukentėjo nuo maro epidemijos.
Nuo XIV amžiaus pabaigos iki XVIII amžių Tbilisį valdė skirtingi užkariautojai, miestas keliolika kartų buvo sugriautas ir sudegintas. 1386 metais Tbilisį sugriovė Timūro (Tamerlano) kariuomenė, 1444 metais - Tabrizo šacho Džachan Šach kariuomenė. Nuo 1477 iki 1478 metų miestą valdė Ak-Kojunlu valdovas Uzun Hasanas. 1522 metais Tbilisis pateko Persijos valdžion, bet 1524 metais miestą išlaisvino gruzinų karalius David X. Tuo metu miestas buvo atstatytas. Nuo 1555 metų, ir dar daugiau nuo 1614 iki 1747 metų, su trumpomis pertraukomis, mieste buvo persų įgulos, miestas buvo vasalinės Kartli karalystės sostinė. Valdant karaliams Teimurazui II ir Erekle II Tbilisis tapo energingu politiniu ir kultūriniu centru, nepriklausomu nuo užsienio įtakos. Persija siekė atstatyti savo valdžią Gruzijoje ir 1795 metais miestą nusiaubė persų kariuomenė vadovaujama Aga Mohamad Chano. Nenorėdamas kariauti su persais vienas, karalius Erekle paprašė pagalbos iš Rusijos.

Rusijos valdžioje

1801 metais Rusija aneksavo Kartli ir Kachetijos karalystes, Tbilisis tapo Tbilisio gubernijos centru. XIX amžiuje armėnai sudarė 74.3% miesto gyventojų. Nuo XIX amžiaus pradžios Tbilisis pradėjo augti kaip ekonominis ir politinis Užkaukazės centras. Mieste pastatyti europietiškos architektūros pastatai, Tbilisis keliais ir geležinkeliu sujungtas su svarbiais Rusijos ir Užkaukazės miestais.

Nepriklausomybė

Po 1917 metų revoliucijos Rusijoje Tilisis tapo Užkaukazės Federacijos, įkurtos 1918 metų pavasarį, sostine. Tuo metu Tbilisyje gyveno apytiksliai vienodai armėnų ir gruzinų, trečia pagal dydį gyventojų grupė buvo rusai. 1918 metų gegužės 26-28 d. Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas paskelbė nepriklausomybę. Iki 1921 gruodžio 25 d. Tbilisis buvo Gruzijos Demokratinės Respublikos sostinė. Nuo 1918 iki 1919 metų, vieni po kitų, Tbilisyje stovėjo Vokietijos ir Britanijos kariuomenės daliniai. 1918 metais Tbilisyje buvo įsteigtas pirmasis universitetas Užkaukazėje. 1921 gruodžio 25 d., po mūšio miesto apylinkėse, Tbilisį užėmė 11-ta bolševikų armija ir paskelbė sovietų valdžią.

Sovietų valdžioje

Nuo 1921 iki 1936 metų Tbilisis buvo Užkaukazės Sovietų Federatyvinės Socialistinės Respublikos sostinė, veliau - Gruzijos Sovietinės Socialistinės Respublikos sostinė. Tbilisio gyventojų skaičius išaugo, miestas industrializuotas. 1970-1980 metais miesto senoji dalis labai perstatyta.
1956 metais Tbilisyje vyko masinės antirusiškos demonstracijos prieš Chruščiovo antistalinišką politiką, kovo 9 d. buvo žiauriai numalšintos, manoma žuvo nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų žmonių. 1989 balandžio 9 d. sovietų kariuomenė žiauriai išvaikė taikią demonstraciją, žuvo 20 žmonių, šimtai sužeistų.

Atgavus nepriklausomybę

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, Tbilisyje buvo nestabilumo ir neramumo laikotarpis. Po trumpo pilietinio karo tarp prezidento Gamsachurdijos šalininkų ir opozicijos pajėgų (1991 metų gruodžio - 1992 metų sausio mėnesiais mieste dvi savaites vyko mūšiai) Tbilisis tapo įvairių kriminalinių ir nelegalaus verslo grupuočių vieta. Valdant prezidentui Ševarnadzei korupcija ir kriminalitetas paplito visoje Gruzijoje. 2003 lapkritį, po rinkimų rezultatų suklastojimo, Tbilisyje vyko masinės (daugiau kaip 100 000 dalyvių) demonstracijos, įvyko vadinama Rožių revoliucija. Nuo 2003 metų gyvenimas mieste tapo geresnis, nusikalstamumas žymiai sumažėjo, ekonomika pakilo. 2008 metais, karo Pietų Osetijoje metu, Tbilisį keletą kartų bombardavo Rusijos aviacija.
Po karo, mieste pradėta vykdyti keliolika didelių miesto infrastruktūros gerinimo projektų.