Tkibuli municipalitetas

Tkibuli municipalitetas (ტყიბულის მუნიციპალიტეტი) šiaurėje ribojasi su Ambrolauri, pietryčiuose -su Čiatura, pietuose - su Teržola municipalitetais, vakaruose ir pietvakariuose su Kutaisio miestu ir Ckaltubo municipalitetu. Municipaliteto plotas - 470 km², gyventojų skaičius - 30 100 (2010). Administracinis centras - Tkibuli miestas, be jo, municipalitete yra 45 kaimai. Didžiausios rajono upės - Lekcidari, Dzusa, Tkibula, Maghara-Čišura, Ckalcitela, yra keliolika krioklių ir didelis (12,1 km²) Tkibuli tvenkinys ant Tkibula upės, 522 m virš jūros lygio. Tvenkinio ilgis - 8,1 km, didžiausias plotas - 3,2 km, didžiausias gylis - 12,5 m, vidutinis gylis - 6,9 m. Rajone nemažai karstinių urvų, kai kurie iš jų, iki šiol netyrinėti. Rajone gamina vyną - daugiausia Colikauri ir Izabela.

Municipalitete yra daugiau kaip dešimtis viduramžiais pastatytų cerkvių, keletas įvairaus išlikimo laipsnio tvirtovių. Didžiausios istorinės rajono įžymybės - Gelati ir Mocameta vienuolynai.
Tkibuli (ტყიბული) - nedidelis pramoninis, bet simpatiškas, miestas Rača kalnagūbrio papėdėje. Miestą puslankiu supa gražūs, miškingi kalnai, jame prasideda įspūdingas, labai gražus kelias į Ambrolauri. Tkibuli veikia keletas anglies šachtų, arbatos perdirbimo fabrikas. Miestas tvarkingas, įdomi jo "stalininė" architektūra. Vaizdą kiek gadina pramonės įmonių griuvėsiai jo pakraščiuose. Plačiau Tkibuli miestas

Tkibuli ežeras	Tkibuli ežeras	Ckalcitela upės tarpeklis
Author:Merab	Author:PaataB	Author:Suliko Budagashvili

Cucchvati (ცუცხვათი) - didelis kaimas prie Tkibuli tvenkinio, Argveti kalnagūbrio šiauriniuose šlaituose, 460 m aukštyje, 13 km į pietvakarius nuo Tkibuli. 1171 gyventojas (2002).
Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII amžiaus. XVIII amžiuje kaimą valdė Meschoradze giminė. Netoli kaimo, Cucchvati urve rasta Paleolito žmonių gyvenvietė. Kaime yra viduramžių tvirtovės griuvėsiai.
Cucchvati tvirtovė (ცუცხვათის ციხე) - viduramžių tvirtovės griuvėsiai prie Cucchvati kaimo. Išliko apgriuvęs bokštas ir sienų fragmentai. Griuvėsiai konservuoti.
Vėlyvaisiais viduramžiais buvo viena svarbesnių Imeretijos tvirtovių. 1721 metais tvirtovę užėmė turkai ir išžudė jos įgulą, 1770 metais karalius Solomonas I ją išvadavo. 1810 metais tvirtovę užėmė rusai.

Cucchvati urvas (ცუცხვათის მღვიმე) yra prie Cucchvati kaimo, į pietus nuo Čisura upelio slėnio, Okriba-Argveti kalkakmenio keteroje, 320 m virš jūros lygio.
Urvas yra 13 aukštų. Pirmas aukštas - nepralendami siauri plyšiai, kuriais pastoviai teka Šabatagele upė. Antras aukštas - natūralus tunelis (ilgis - 200 m, plotis - 10-30 m, aukštis - 10-28 m). Per potvynius juo teka upė. Yra nedidelis ežerėlis, kalcitai ir, prie lubų, žmonių pastatytos, senos šventovės liekanos. Nuo ketvirto aukšto iki olos viršaus aptikta daug, nuo Vidurinio Paleolito iki Brozos amžiaus, radinių. XI aukšte rasti primityvaus kulto daiktai: specialiai apdirbtos urvinio lokio kaukolės, dubens kaulai, dantys, kitų paaukotų gyvūnų kaulai. VII-IX aukštuose yra feodalinės epochos įtvirtinimų liekanos - akmeninės sienos, iškirsti laiptai. Oloje gyvena didelė šikšnosparnių kolonija.

Upelis iš Cucchvati urvo	Cucchvati urvas	Cucchvati urvas

Džvaris tvirtovė (ჯვარის ციხე) - griuvėsiai yra prie Džvaris kaimo (Gvagvani upės slėnyje, 480 m aukštyje, 33 km (keliu) į vakarus nuo Tkibuli). Džvari tvirtovę mini Vachušti Bagrationi rašydamas apie pasipriešinimą Otomanų imperijos įsiveržimui 1723 metais.
Gelati (გელათი) - kaimas Okriba kalvose, Ckalticela upės slėnyje, 400 m aukštyje, prie kelio Kutaisi-Tkibuli, 8 km nuo Kutaisi, 33 km nuo Tkibuli. 861 gyventojas (2002). Yra geležinkelio Kutaisi-Tkibuli stotelė.
Kaime yra vienas žymiausių Gruzijos vienuolynų - Gelati vienuolynas, 1994 metais įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Plačiau Gelati vienuolynas
Mocameta (მოწამეთა) - kaimas Okriba kalvose, Ckalticela upės slėnyje, 450 m aukštyje, prie kelio Kutaisi-Tkibuli, 5 km nuo Kutaisi, 36 km nuo Tkibuli. 210 gyventojų (2002). Yra geležinkelio Kutaisi-Tkibuli stotelė.
Prie kaimo ant kalno virš Ckalcitela upės yra nedidelis, bet nuostabus Mocameta Šv.Davido ir Konstantino vienuolynas įkurtas XI amžiuje. Plačiau Mocameta vienuolynas
Nakerala perėja yra ant Rača kalnagūbrio, skirančio Račą nuo Imeretijos. Į šiaurę nuo Tkibuli kelias stačiu serpantinu kyla į Nakerala perėją (1217 m) nuo kurios atsiveria nuostabūs vaizdai: į šiaurę - Šaori tvenkinys ir tolumoje pagrindinis Kaukazo kalnagūbris; į pietus - Tkibuli miestas, tolumoje - Mescheti kalnagūbris.
Sacire pilis (საწირის ციხე) - XI amžiaus pilies griuvėsiai prie Sacire kaimo, 6 km į pietvakarius nuo Tkibuli.

Krioklys prie Muchura kaimo	Kelias į Nakerala perėją	Nuo Nakerala perėjos
Author:Barbakadze	Author:Gela Riabukha	Author:J.D.Endriukaitis