Ozurgeti municipalitetas

Ozurgeti municipalitetas (ოზურგეთის მუნიციპალიტეტი) - kurortinis Gruzijos rajonas, su neblogais Juodosios jūros paplūdimiais. Municipalitetas yra Natanebi ir Supsa upių slėniuose, vakaruose yra 20 km ilgio Juodosios jūros krantas, pietryčiuose - Guriją nuo Adžarijos skiriantis Mescheti kalnagūbris. Municipaliteto plotas - 645 km², iš jų 230 km² - žemės ūkio naudmenys, 170 km² - miškai.
Municipaliteto pietryčiuose yra Mescheti kalnagūbris ir aukščiausia municipaliteto vieta - Sagornia kalnas (2756 m); municipaliteto pietvakariuose - Natanebi upės lygumos (vidutinis aukštis apie 20 m). Šiaurės vakaruose - kalvotos lygumos (vidutinis aukštis apie 120 m), šiaurėje - neaukštas Gurijos kalnagūbris. Didžiausios municipaliteto upės: Supsa, Natanebi, Bžuži, Skurdumi, Bachvisckali.
Municipaliteto klimatas drėgnas subtropinis. Drėgnumas didžiausias vasarą. Vidutinis metinis kritulių kiekis 2100-2800 mm, daugiausiai kritulių iškrenta saplį, mažiausiai - gegužę. Vidutinė metinė temperatūra 14,5° C, šalčiausias mėnuo - sausis (+5° C, kalnuose -5° C), šilčiausias - rugpjūtis (23 ° C, kalnuose +13° C). Absoliuti minimali temperatūra pajūrio žemumose yra -17-18° C, kalnuose -30-32° C; absoliuti maksimali temperatūra nuo 31° C iki 41° C. Rajonui būdingi sezoniniai vėjai - žiemą pučia pietryčių, vasarą - vakarų vėjai. Municipalitetas yra 5-6 balų žemės drebėjimų pavojaus zonoje.

Municipalitete 2010 metais gyveno 84 126 žmonės, yra 73 gyvenvietės - 4 miestai ir 69 kaimai, 96% municipaliteto gyventojų gruzinai.
Municipaliteto pagrindinė žemės ūkio produkcija - citrusiniai vaisiai, riešutai ir kukurūzai. Sovietiniais laikais čia buvo didelės arbatos plantacijos, dabar arbatos auginimo plotai labai sumažėję. Iš vynuogių čia auga tik Colikauri ir Izabela.
Per municipaliteto eina pagrindiniai keliai: Samtredia-Čochatauri-Ozurgeti-Kobuleti, Poti-Batumi, Nasakirali-Lančchuti, Ozurgeti-Ninošvili-Lesa ir Ozurgeti-Natanebi-Ureki.
Prie Juodosios jūros yra Ureki kurortas ir Cicinatela atrakcionų parkas (Gurijos parkas).
Ozurgeti - Gurijos "sostinės" municipalitetas - čia žemes valdė kunigaikščiai Gurieli ir kunigaikščiai Nakašidze. Municipalitete yra apie dešimtį viduramžiais pastatytų cerkvių ar vienuolynų, iš kurių įdomesni yra Džumati ir Šemokmedi vienuolynai, Lichauri, Ači ir Dvabzu cerkvės.
Municipalitete yra apgriuvusios Askana ir Lichauri tvirtovės ir muziejus-rezervatas senovinės gyvenvietės Vašnari teritorijoje.

Ači cerkvė	Ači cerkvė	Ačisckali upė
Author:Ivane Goliadze	Author:Ivane Goliadze	Author:Archil Kikvadze

Ozurgeti (ოზურგეთის) - miestas, Ozurgeti municipaliteto administracinis centras, Gurijos srities sostinė. Miestas nemažas, apie 5 km ilgio, iki 2 km pločio, jame gyvena virš 20 tūkstančių žmonių. Miestas yra išsidriekęs tarp Bžuži ir Natanebi upių, pastaroji įdomi tuo, kad neša magnetinius smėlius prie Juodosios jūros. Plačiau Ozurgeti miestas.
Ači (აჭი) - kaimas Mescheti kalnagūbrio šiauriniuose šlaituose, prie Ačisckali upės, 420 m aukštyje, 10 km į pietus nuo Ozurgeti. 125 gyventojai (2010).
Kaime, ant aukštumos, Ačisckali upės dešiniajame krante, stovi viduramžių cerkvė.
Ači cerkvė (აჭის ეკლესია) pastatyta XIII-XIV amžiuje, istoriniuose šaltiniuose minima nuo XVI amžiaus antrosios pusės. Ači cerkvei daug dėmesio skyrė Gurijos kunigaikščiai. Jai daug paaukojo Simon II Gurieli, Kaichorso I Gurieli ir kiti. XVIII amžiuje Joseb Takaišvili, vėliau tapęs metropolitu, atnaujino sidabru padengtą Jobo ikoną ir Gruzijos auksakalių pagamintą sidabrinę Šv.Giorgi ikoną. Cerkvė vėl veikia nuo 1991 metų.

Vienos navos, be kupolo, cerkvė daug kartų buvo restauruota. Cerkvės pietuose ir vakaruose yra durys, virš jų yra išraižyti akmenyje kryžiai. Virš pietinių durų yra senas užrašas gruzinų kalba.
Cerkvės vidus ištapytas unikaliomis XIII amžiaus freskomis, kuriose vaizduojamos Šv.Jurgio gyvenimo ir kitos scenos.
Cerkvėje saugomas karalienės Tamaros padovanotas, auksu inkrustuotas, sidabrinis kryžius su užrašu.
Dvabzu (დვაბზუ) - kaimas kairiajame Natanebi upės krante, 130 m aukštyje, 5 km į rytus nuo Ozurgeti centro. 1507 gyventojai(2010).
Kaime yra nedidelis etnografijos muziejus, riešutų apdirbimo fabrikas, svečių namai ir viduramžiais pastatyta cerkvė.
Dvabzu cerkvė (დვაბზუს ეკლესია) yra kaimo kapinėse, pastatyta iš grubiai aptašytų akmenų, dabar apgriuvusi. Prie cerkvės yra du trijų aukštų bokštai. Manoma, kad vienas iš jų buvo naudojamas kaip varpinė, kitas - su balkonu, gynybiniais tikslais.
Dziridžumati (ძირიჯუმათი) - kaimas dešiniajame Supsa upės krante, 100 m aukštyje, 17 km į šiaurę nuo Ozurgeti. 353 gyventojai (2010).
Ant kalno, kaimo pakraštyje, yra viduramžių Džumati vienuolynas, jame Archangelų Mykolo ir Gabrieliaus cerkvė, tvora, varpinė, ūkiniai ir gyvenamieji pastatai. Cerkvės viduje išliko XVI-XVIII amžiaus freskos. Plačiau Džumati vienuolynas.

Končkati kaimas	Apleista sovietinė karinė bazė prie Meria	Molio karjeras prie Mtispiri
Author:Pogromca Gašnič	Author:Pogromca Gašnič	Author:Archil Kikvadze

Gurianta (გურიანთა) - kaimas tarp Skurdumi ir Natanebi upių, prie kelio Ozurgeti-Ureki, 70 m aukštyje, 5 km į vakarus nuo Ozurgeti centro, praktiškai Ozurgeti priemiestis. 1586 gyventojai (2010).
Pietinėje kaimo pusėje stovi didelė, apleista arbatos perdirbimo gamykla, o apylinkėse daug senų arbatos plantacijų. Kaimo vakaruose, prie Natanebi ir Skurdumi upių sntakos, yra senovinės Vašnari gyvenvietės liekanos.
Vašnari (ვაშნარი) miestelis-tvirtovė gyvavo V-VIII amžiuje. Miestelį iš trijų pusių supo upės, rytuose buvo dviguba akmeninė tvora. Manoma, kad miestelis tapo negyvenamu VIII amžiuje, po arabų, vadovaujamų Mervano Kurčiojo, įsiveržimo.
XIX amžiuje Vašnari pradėjo dominti mokslininkus. 1833 metais Vašnari aplankė ir aprašė Dubois de Monperem. 1873 metais Vašnari planą nupiešė Dimitri Bakradze. 1946 metais čia buvo pastatytas plytų fabrikas, nuo 1949 metų Vašnari vykdomi archeologiniai kasinėjimai. 2009 metais Municipaliteto istorijos muziejus ir gruzinų-britų ekspedicija surengė tarptautinę konferenciją, kurioje buvo nuspręsta restauruoti Vašnari gyvenvietės liekanas.
Dabar Vašnari veikia E.Takaišvili Archeologijos muziejus-rezervatas. Muziejus veikia kasdien, išskyrus pirmadienius, 10:00-17:00. Bilieto kaina 3 GEL.
Muziejaus teritorijoje yra V-VIII amžiaus gyvenvietės liekanos, VI amžiaus antrosios pusės vienuolyno liekanos, fortifikacijų fragmentai ir nedidelės bazilikos liekanos. Įvairiuose kultūriniuose sluoksniuose atkastos antikos ir helenistinės gyvenvietės - moliniai sarkofagai, palaidojimai induose, senovinė pirtis.
Končkati (კონჭკათი) - kaimas Supsa upės kairiajame krante, 120 m aukštyje, 16 km į šiaurės vakarus nuo Ozurgeti.
Kaime stovi apgriuvusi, įdomios architektūros, nedidelė Šv.Giorgi cerkvė. Cerkvė, manoma pastatyta XII-XIII amžiuje, yra viena seniausių Gurijoje.
Kaimo apylinkėse, ant kalvos Šuagele upelio kairiajame krante, stovėjo nemaža tvirtovė, kontroliavusi Supsa upės slėnį.

Nasakirali perėja	Supsa upė	Senas namelis Gurijoje
Author:Archil Kikvadze	Author:temur_dzidziguri>	Author:temur_dzidziguri

Lichauri (ლიხაური) - kaimas Ačisckali upės slėnyje, į šiaurę nuo Nabada kalno, 120 m aukštyje, 5 km į pietus nuo Ozurgeti. 700 gyventojų (2010).
Kaime yra gruzinų istoriko ir archeologo E. Takaišvili namas-muziejus, kaimo centre, ant kalvos, 1352 metais patatyta cerkvė. Kaimo apylinkėse yra apgriuvusi vėlyvųjų viduramžių tvirtovė, vadinama Tamaros pilimi. Plačiau Lichauri.
Meria (მერია) (anksčiau Gogoreti)- kaimas Natanebi upės dešiniajame krante, 30 m aukštyje, 13 km į vakarus nuo Ozurgeti. 1825 gyventojai (2010).
Į vakarus nuo kaimo buvo sovietų karinis aerouostas, dabar municipaliteto nuosavybė. 1841 metais kaimo apylinkėse įvyko Gogoreti mūšis.
Kaime yra XVII amžiaus Gogoreti Šv.Marijos cerkvė.
Mtispiri (მთისპირი) - kaimas Bachvisckali upės dešiniajame krante, 300 m aukštyje, 16 km į vakarus nuo Ozurgeti. 285 gyventojai (2010).
Kaime yra dvi XIX amžiaus cerkvės ir vėlyvųjų viduramžių Šv.Giorgi cerkvė, prie kaimo yra molio (akanito) kasyklos ir apgriuvusi Askana tvirtovė.
Askana tvirtovė (ასკანის ციხე), dar vadinama karalienės Tamaros pilimi, yra ant kalno, kairiajame Bachvisckali upės krante, prie negyvenamo Cichisubani kaimo. Tvirtovė gana apgriuvusi, ankstyvieji jos sluoksniai yra IV amžiaus, vėlyviausi - XIX amžiaus.
Ivane Rostomašvili rašė, kad tvirtovė pastatyta IV amžiuje. Pagal legendą, VIII amžiuje jos nesugebėjo užimti arabai, vadovaujami Mervano Kurčiojo. 1774 metais tvirtovę užėmė turkai, tais pačiais metais kunigaikštis Mamia IV Gurieli ir Imeretijos karalius Solomon I tvirtovę atsiėmė. 1805 metais pagrindinę Gurijos tvirtovę atnaujino kunigaikštis Kaichorso Gurieli. 1819 metais tvirtovę bandė užimti turkai, vadovaujami Ahmed Paša. 1828 metais tvirtovėje įsikūrė rusų įgula.
Apgriuvusi tvirtovė pastatyta iš akmenų surištų kalkių skiediniu. Apgriuvusi siena yra 2 m storio ir 6 m aukščio. Tvirtovės pietvakariuose yra įėjimas, į kairę nuo jo yra gilus šulinys, čia prasidėjo dabar užgriuvęs tunelis vedęs prie Bachvisckali upės. 1833 metais čia dar buvo pilis su dviem bokštais, raudono marmuro koplyčia, rūmai, bazilika ir mediniai pastatai, du didžiuliai kvevri (ąsočiai).
Dabar mediniai pastatai neišlikę, pilies ir koplyčios sienos stipriai apgriuvusios.

Vandens malūnas	Senas namas Gurijoje	Mėlynių plantacija
Author:Gia2008	Author:Gia2008	Author:levansolarplus

Šemokmedi (შემოქმედი) - kaimas prie Bžuži upės, 190 m aukštyje, 7 km į rytus-pietryčius nuo Ozurgeti centro. 1608 gyventojai (2010).
Kaime yra viduramžių Gorisperdi cerkvės griuvėsiai ir nedidelis Šemokmedi vienuolynas. Jame XII ir XVI amžių cerkvės ir XVI amžiaus varpinė. Plačiau Šemokmedi vienuolynas.
Ureki (ურეკი) - kurortas apie 15 km į pietus nuo Poti. Paplūdimiai su sąlyginai nebloga infrastruktūra, keliolika viešbučių. Kurortas unikalus magnetiniais smėlynais, labai retais Europoje, kurie, manoma, teigiamai veikia žmogaus organizmą.
Plačiau Ureki.
Vaniskedi (ვანისქედი) - kaimas Bachvisckali upės dešiniajame krante, 280 m aukštyje, 20 km į rytus nuo Ozurgeti. 339 gyventojai (2010).
Kaime yra XI-XIII amžiaus cerkvė, jos papėdėje - musulmonų maldykla - Džame.
Ant cerkvės yra XI-XIII amžiaus užrašas, XVII ir XIX amžiuose cerkvė buvo atnaujinta. XX amžiaus 30-aisiais sugriauta cerkvė atstatyta 2007 metais.