Džumati vienuolynas
Džumati vienuolynas (ჯუმათის მონასტერი), Archangelų Mykolo ir Gabrieliaus vienuolynas - yra Dziridžumati kaimo apylinkėse, ant aukščiausio apylinkėse kalno, 492 m aukštyje. Iš kaimo į vienuolyną veda gruntinis kelias. Esant geram orui nuo vienuolyno galima pamatyti didelę dalį Vakarų Gruzijos - Kolchidos žemumą, Didžiojo Kaukazo kalnagūbrį, Juodąją jūrą. Pagrindinė vienuolyno cerkvė pastatyta ankstyvaisiais viduramžiais, jos viduje yra XVI-XVIII amžiaus freskos. Vienuolynas yra Gruzijos nacionalinės reikšmės istorinis paminklas.
Pagal legendą senovėje ištvinus Paliastomi ežerui, ant kalno išsigelbėjo tik diakonas Darčia su savimi turėjęs Archangelo ikoną, vėliau ant to kalno pastatęs Džumati cerkvę.
 |
 |
 |
| Džumati vienuolynas | Džumati vienuolynas | Džumati vienuolynas |
| Author:temur_dzidziguri | Author:temur_dzidziguri | Author:temur_dzidziguri |
Džumati vienuolynas nuo seno domino mokslininkus ir keliautojus. Jį aprašė Johan Giuldenshtedt, Jacques François Gamba, Marjori Uordropi. Pirmasis vienuolyną, ir jo buvimo vietą XVIII amžiuje paminėjo Vachušti Bagrationi.
Džumati vienuolynas turėjo nemažą įtaką visam regionui, XV-XIX amžiuje čia buvo Džumati vyskupijos, apėmusios teritoriją tarp Supsa ir Rioni upių, centras. Vyskupija turėjo daug valdų ir puikių ikonų. Vienuolynui priklausė 235 valstiečių šeimos.
1827 metais, panaikinus Džumati vyskupiją, vienuolynas pradėjo tuštėti. 1833 metais čia gyveno abatas ir 12 vienuolių. 1844 metais, įkūrus Gurijos vyskupiją, iki 1886 metų Džumati buvo jos centru.
 |
 |
 |
| Džumati vienuolynas | Džumati vienuolynas | Džumati vienuolynas |
| Author:Archil Kikvadze | Author:Archil Kikvadze | Author:qeti bucxrikidze |
Vienuolyne yra Archangelų Mykolo ir Gabrieliaus cerkvė, vienuolių celės, ūkiniai pastatai. Vienuolyną supa akmeninė siena. Cerkvė yra bazilikos tipo, pastatyta iš tašyto smiltainio, vietomis net pemzos, blokų. Sienose galima pastebėti keletą statybos sluoksnių. Seniausi sluoksniai matosi ant pietinės ir vakarinės sienų. Tiksli cerkvės pastatymo data nežinoma, manoma, kad ji pastatyta ankstyvaisiais viduramžiais. Atrodo, cerkvė buvo restauruota XVIII amžiuje. 1847 metais prie cerkvės pristatytas priestatas.
Cerkvės vidus ištapytas XVI-XVIII amžiuose. Freskos stipriai pažeistos. Šv.Meormi freska nutapyta paleologosta stiliumi, yra ryškių spalvų. Freskos cerkvės viršuje išblukusios, apačioje išliko geriau.
1904 metais iš cerkvės vakarinės pusės pastatyta papildoma varpinė. Vienuolyną juosia akmeninė siena. Yra išlikusi dalis (vienas aukštas) XVI-XVII amžiaus akmeninės varpinės.
1833 metais vienuolyne dar buvo saugomos septynios vertingos ikomos, taip pat taurės, kryžius iš tauriųjų metalų, dvi vyskupų aprangos. 1880-aisiais ikonos buvo pavogtos ir parduotos Rusijoje.