Dmanisi senovinis miestas

Dmanisi senovinis miestas (დმანისის ნაქალაქარი) - tai senovinio miesto liekanos prie Mašavera ir Moševani upių santakos, Patara Dmanisi kaimo. Žmonės čia gyveno jau ankstyvojo Bronzos Amžiaus (apie 3000 metų pr.m.e.) laikais, miestas, manoma, pastatytas VI amžiuje, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo IX amžiaus, kai jį valdė arabai. Vėliau miestas priklausė turkams-seldžiukams, 1123 metais jį išlaisvino Gruzijos karalius Davidas IV Statytojas. XII-XIII amžiuje miestas suklestėjo, XIV amžiuje palaipsniui nyko, kol buvo apleistas ir sugriuvo.
Tvirtovė pastatyta aukštumoje tarp Mašavera ir Moševani upių tarpeklių ir gina įėjimą į miestą. Dabar išliko kai kurios sienos ir apgriuvę bokštai. Tvirtovės apačioje - neblogai išsilaikiusi pirtis.

Įdomiausias komplekso objektas - Dmanisi Sioni katedra. Ji yra senovinio miesto teritorijoje, kiek žemiau tvirtovės. Cerkvės architektūra paprasta, panaši į Bolnisi Sioni. Katedra pastatyta VII amžiuje, kiek vėliau kaip Džvari cerkvė, bet yra panaši į baziliką, kas nėra charakteringa tam laikotarpiui.
Katedra buvo Dmanisi vyskupų rezidencija, yra trijų nefų bazilikos tipo, pastatyta VII amžiuje, vėliau daug kartų perstatyta. Valdant karaliui Giorgi Laša (1213-1222) iš vakarų pusės pristatytas gausiai išraižytas portikas. Jis panašus į armėnų gavitus, jo pietinėje sienoje įmūrytas armėnų chačkaras. Portiko arkos ne apvalios, o kiek gotiškos. Gal būt čia prasidėjo gruzinų gotika, kuri taip ir neišsivystė.
Katedros rytinėje pusėje stovi nežinia kada pastatytas bokštas.
Dmanisi Sioni yra veikianti, bet arti žmonės negyvena, todėl ji dažnokai būna uždaryta.

Dmanisi Sioni cerkvė	Dmanisi Sioni cerkvė	Dmanisi Sioni cerkvė
Author:Archil Kikvadze	Author:misha cherkezishvili	Author:BRUTE

Archeologinė zona - taip pat senovinio miesto teritorijoje. Čia kai kur iškastos 5 m gylio duobės-šurfai. Vietovė sutvarkyta, iškloti takai, pastatytos stoginės, yra lentelės su informacija. Visa teritorija priklauso Gruzijos Nacionalinio Muziejaus filialui Dmanisi Istorijos ir Arcchitektūros Muziejui-Rezervatui. Teritorija aptverta, ją saugo du policininkai. Muziejus veikia kasdien, išskyrus pirmadienius, 10:00-16:00. Bilieto kaina 3 GEL.
1991 metais čia atrasta nemažai neįprastai gerai išsilaikiusių, maždaug 1,75 mln. m. senumo hominidų fosilijų (4 kaukolės), akmeninių įrankių (apie 2000) ir gyvūnų liekanų. Šie radiniai nustebino, nes rasti hominidai buvo gerokai primityvesni tiek anatomijos, tiek technologijos prasme. Ir dar - juk iki tol buvo visuotinai priimta manyti, kad į Euraziją migracija prasidėjo prieš 600-800 tūkstančius metų.
Darbai buvo tęsiami ir 1999 metais rastos dvi kaukolės – vos keli metrai nuo pirminės radimvietės. Kitų metų pavasarį „Science“ žurnale išspausdintas straipsnis apie šiuos radinius. Žiniasklaida išplatino šią žinią.

Vulkaninės kilmės uolienų amžių mokslininkai nustatė - 1,85 milijonų metų. Nenugairinti bazalto kraštai rodo, kad santykinai greitai susidarė radinius uždengusios nuosėdos, kurių paleomagnetiniai tyrimai leido nustatyti jų amžių - 1,77 milijonų metų, tuo metu pasikeitė Žemės magnetinis poliariškumas. Be to greta rastos gyvūnų fosilijos (pvz., Mimomys rūšies graužikų), gyvenusių maždaug prieš 1,6-2 milijonus metų. Tai leido tvirtinti, kad tai seniausi ne Afrikos žemyne rasti hominidai, dar nepasiekę Acheulų kultūros lygio.
Dar didesnę nuostabą sukėlė 2001 metų liepą rastoji trečia, beveik visa kaukolė, pagal kurią paaiškėjo, kad tai viena primityviausių hominidų rūšių. Jei pirmosios dvi kaukolės galėjo talpinti po 770 ir 650 cm³ pilkosios smegenų masės, tai trečioji – tik 600 cm³. Be to, trečioji kaukolė skiriasi nuo Homo erectus ir labiau primena šio pirmtaką Homo habilis. Ir nepanašu, kad Homo georgicus būtų gerokai stambesnis už Homo habilis - gal kiek ilgesni tik atskiri elementai žemiau kaklo: šonkauliai, stuburo slanksteliai, dilbio etc. Pirmą kartą rastas pereinamasis žmogaus protėvių variantas. Aišku, taksonomija (vietos suradimas klasifikacijoje) dar turi savo neišspręstų klausimų.
Šie radiniai labai sudomino pasaulio antropologus - pirma, kaukolės buvo puikiai išsilaikiusios (4 iš 5 beveik nepažeistos; 5-oji rasta 2005 m.), o antra, visi kaulai rasti vienoje vietoje ir tame pačiame nuosėdų sluoksnyje (taigi, tikriausiai jie priklausė vienai grupei). Be to, radiniai priklausė abiejų lyčių ir įvairaus amžiaus atstovams - nuo paauglio iki senyvo amžiaus.
Jie ir toliau kelia klausimus paleoantropologams. Kasinėjimai Dmanisi tęsiasi.
Dabar prie kasinėjimų vietos nedidelis muziejaus pastatas.

Dmanisi tvirtovė	Dmanisi tvirtovė	Dmanisi tvirtovė
Author:inextravel.ge	Author:Archil Kikvadze	Author:Archil Kikvadze

Dmanisi senovinį miestą (nesumaišyti su municipaliteto centru Dmanisi) lengviausiai pasiekti keliu Bolnisi-Guguti (Gruzijos-Armėnijos siena). Važiuojame iki kaimo Didi Dmanisi, jame sankryža, prie jos kavinė. Į dešinę kelias serpantinu kyla į Dmanisi miestą, į kairę - kelias į Armėniją. Juo važiuojame apie 4 km, pervažiavus tiltą per Mašavera upę bus posūkis su rodykle "Nakalakari 0,3" prie jo. Važiuojame rodyklės nurodyta kryptimi ir atsiremiame į komplekso vartus. Už vartų, dešinėje pusėje - archeologiniai kasinėjimai, kairėje - katedra ir tvirtovė.
© 2015 J.D.Endriukaitis