Ničbisi tvirtovė, cerkvės
Ničbisi (ნიჩბისი) - senas kaimų pavadinimas, dabar bendruomenė susidedanti iš trijų kaimų: Zemo Ničbisi, Kvemo Ničbisi ir Achali Ničbisi.
Ničbisi yra viena seniausių Kartli gyvenviečių. Archeologai kaime čia rado stiklo, dekoracijų ir keramikos dirbtuves. 1072 Gruzijos karalius Giorgi II Ničbisi padovanojo Šio Mgvime vienuolynui, 1615 metais Kartli karalius Luarsab II kaimą atidavė valdyti kunigaikščiams Kaichorso ir Merab Cicišvili. XVIII amžiuje Ničbisi daug kartų kentėjo nuo Dagestano kalniečių antpuolių, XVIII amžiaus pabaigoje kaime gyveno tik 7 šeimos.
 |
 |
 |
| Ničbisi tvirtovė | Ničbisi tvirtovė | Ničbisi tvirtovė |
| Author:bds | Author:bds | Author:ggujabidze |
Achali Ničbisi (ახალი ნიჩბისი) yra prie Ničbisisckali upės, šiaurinėse Trialeti kalnagūbrio prieškalnėse, 580 m aukštyje, prie kelio Mccheta-Kavtischevi-Gori, 15 km į vakarus nuo Mccheta. Kaimas jungiasi su Saschori kaimu. 619 gyventojų (2002).
Saschori (სასხორი) - kaimas Ničbisisckali upės slėnyje, 351 gyventojas (2002).
Prie kaimo kapinių stovi vėlyvųjų viduramžių Jono Krikštytojo cerkvė; į pietus nuo kaimo, apleistame kaime, stovi, pagal užrašą virš durų, 1704 metais Nikolozo Magaladze pastatyta cerkvė. Cerkvės viduje išliko freskos; kaimo pietvakariuose, ant stataus šlaito stovi VIII-IX amžiaus Ukughma cerkvė; vėlyvųjų viduramžių Šv.Marijos cerkvė yra kaimo pietuose, 200 m nuo pagrindinio kelio; vėlyvųjų viduramžių Šv.Giorgi cerkvė yra ant kalno, 0,5 km į pietus nuo kaimo; į pietus nuo kaimo yra vėlyvųjų viduramžių, kvadratinės formos, akmeninis gynybinis bokštas.
 |
 |
 |
| Ničbisi tvirtovė | Ničbisi tvirtovė | Ničbisi tvirtovė |
| Author:ggujabidze | Author:Nodar Zviadadze | Author:ggujabidze |
Kvemo Ničbisi (ქვემო ნიჩბისი) yra prie Ničbisisckali upės, 2,5 km į pietvakarius nuo Achala Ničbisi. 638 gyventojai (2002).
Kaime yra 1871 metais pastatyta Dievo Motinos cerkvė, viduramžiais pastatyta Jono Evangelisto cerkvė, XVI-XVII amžiuje pastatyta Šv.Nikolozi cerkvė.
Kaimo pakraštyje yra X amžiuje (kai kurie mokslininkai mano, kad net IV amžiuje) pastatyta nedidelė (5,8x4,3 m), primityvi "kikolaant saqdari" cerkvė. Cerkvės vidus buvo ištinkuotas ir ištapytas.
Kaimo viduryje yra XVII amžiaus pradžios kunigaikščių Cicišvili tvirtovė.
Zemo Ničbisi (ზემო ნიჩბისი) ant yra Ničbisisckali upės tarpeklio šlaito, 2,5 km (keliu) į pietvakarius nuo Kvemo Ničbisi.
Prie kaimo yra viduramžių Umzeuri ir Vanta cerkvės.
 |
 |
 |
| Kvemo Ničbisi | Kvemo Ničbisi Šv.Nikolozi cerkvė | Kvemo Ničbisi X a. cerkvė |
| Author:Anuar T | Author:ggujabidze | Author:ggujabidze |
Cicišvili tvirtovė-rūmai (ციციშვილების ციხე-დარბაზი) pastatyti iš nedidelių akmenų XVII amžiuje, po 1615 metų, yra Kvemo Ničbisi kaimo viduryje. Tvirtovės kompleksą sudaro tvirtovės siena (beveik atstatyta), trijų aukštų bokštas, restauruota pirtis, ir (manoma) ligoninės, vaistinės, cerkvės ir mokyklos griuvėsiai.
Pirtyje yra keliolika patalpų - kūrykla, baseinas, maudymosi ir persirengimo kambariai. Grindys išgrįstos plytomis. Vanduo į pirtį patekdavo keraminiais vamzdžiais iš netoliese esančio upelio.
Kvemo Ničbisi Šv.Nikolozi cerkvė (ქვემო ნიჩბისის წმინდა ნიკოლოზის ეკლესია) yra kaimo pietinėje pusėje. Kryžiaus-kupolo tipo cerkvė pastatyta XVI-XVII amžiuje, bet neturi tradicinio kupolo. Pagal legendą, cerkvės statytojas nužudė Mccheta vyskupą, todėl cerkvė buvo neužbaigta.
XVIII amžiuje cerkvės apatinė dalis sutvirtinta nauja siena, pastatyta iš išorės. Cerkvė pastatyta iš kruopščiai aptašytų akmeninių blokų, XVIII amžiaus sienos gausiai papuoštos gana primityviais raižiniais.
 |
 |
 |
| Zemo Ničbisi Umzeura cerkvė | Zemo Ničbisi cerkvė | Zemo Ničbisi. Cerkvės griuvėsiai |
| Author:Temo Kakhaberi | Author:Nodar Zviadadze | Author:bds |
Umzeuri cerkvė (ეკლესია უმზეური) yra 1,5 km į pietryčius nuo Zemo Ničbisi kaimo, miške. 1975 metais cerkvė buvo suremontuota ir prarado savo originalią išvaizdą.
Vienos navos (7,7x4,9 m) cerkvė pastatyta iš vidutinio dydžio, grubiai aptašytų smiltainio blokų.
Vanta cerkvė (ეკლესია უმზეური) yra 2 km į pietus nuo nuo Zemo Ničbisi kaimo. Trijų navų bazilika (11,6x10,8 m) pastatyta IX-X amžiuje iš akmens gabalų. Vidurinė (3,3 m pločio), šiaurinė (2,3 m pločio) ir pietinė (2,6 m pločio) navos yra gana ilgos, jas cerkvės viduje, viduryje, jungia durys. Cerkvė buvo dengta plonomis plytelėmis. Aplink cerkvę yra seni kapai.