Gruzijos Aukso amžius

Aukso amžiumi Gruzijos istorijoje vadinamas periodas nuo išsilaisvinimo nuo arabų iki mongolų įsiveržimo. Tai laikotarpis apytiksliai nuo 1000 iki 1236 metų. Jis sutapo su Armėnijos istorijos aukso amžiumi, kuris prasidėjo ir baigėsi truputį anksčiau.
Pagrindinė šio proceso pradžios figūra - karalius Bagrat III. Jis gimė 960 metais, jo tėvas buvo Kartli karalius Gurgen, o motina Guranducht - Abchazijos karaliaus Georgijaus II. 978 metais Bagratas III, kaip palikimą, gavo Abchazijos karalystę. 1001 metais mirė Tao-Klardžeti karalius David. Sūnų jis neturėjo, todėl įsūnijo Bagratą, kuriam paliko karalystę. 1008 metais mirė jo tėvas Gurgenas, ir Bagratas tapo Kartli, Tao-Klardžeti ir Abchazijos karaliumi. 1010 metais jis užkariavo Kachetijos ir Ereti karalystes. Taip jis suvienijo, nors ir laikinai, Gruziją. Nors Tao-Klardžeti karalystės jis greitai neteko - ją užkariavo bizantiečiai.
Bagrato karaliavimo laikais Gruzijoje atsirado keletas įžymių architektūros paminklų - Bagrati katedra Kutaisyje ir Nikorcminda cerkvė Račoje.
Tada Gruzijos sienos tapo kažkiek primenančias dabartines. Sekančius kelis šimtmečius Gruzija plėtėsi į pietus ir rytus. Pietuose buvo armėnų valstybės, kurios aukso amžius tuo metu jau baigėsi, likučiai. Todėl reikia paminėti Armėniją.

Armėnija

Armėnijoje karą su arabais pradėjo karalius Ašot iš Bagratuni giminės. 863 metais jam pavyko dideliame mūšyje, vadinamu "Keturiasdešymties mūšiu", įveikti arabus. Įveikti arabai kiek vėliau pripažino jį karaliumi. Pripažino ir Bizantija. Pagrindiniu šalies miestu tapo Karsas. 890 metais mirus karaliui Ašotui, karaliumi tapo jo sūnus Sambat, kuris kurį laiką net kontroliavo gruzinų miestą Uplisciche. 912 metais musulmonai sumušė karaliaus Sambato armiją, jį paėmė į nelaisvę, nukirto jam galvą ir nukryžiavo Dvine mieste. Karaliumi tapo jo sūnus Ašot II Geležinis (914-928). Jam pavyko išstumti iš šalies arabus ir netgi užimti Tbilisį, todėl jis titulavosi "armėnų ir gruzinų šachinšachu". 924 metais arabai buvo įveikti Sevano mūšyje prie Sevanavako vienuolyno. Bet tada prasidėjo separatizmo laikotarpis - dar 908 metais atsiskyrė Vaspurankani karalystė. Po Ašoto valstybę valdė jo brolis Abasas - nuo 929 iki 953 metų. Tai buvo taikus laikotarpis.
Abaso sūnus - Ašot III Gailestingasis valdė 953-977 metais. 961 metais jis perkėlė sostinę iš Karso į Ani, todėl tais laikais Armėnija vadinosi Ani karalyste. Nuo jos 963 metais atskilo Karso karalystė, 970 metais - Siuniki karalystė.
Ašotas III Gailestingasis turėjo tris sūnus, vienas iš jų, Gurgenas, 978 metais įkūrė Tašir-Dzoraget karalyste su sostine Samšvilde (vėliau - Lori) mieste. Sambatas II Armėniją valdė 977-990 metais, tada buvo pastatytas Ani soboras. Jo brolis Gagikas I valdė 990-1020 metais, beveik apjungė visą Armėniją, bet po jo mirties šalis vėl subyrėjo.
1045 metais Armėniją (kartu su Tao-Klardžeti) užkariavo Bizantija ir įjungė į Iberijos provinciją. 1064 metais Ani, o 1065 metais - Karsą, užėmė turkai-seldžiukai. Tuo Armėnijos aukso amžius pasibaigė. Taširi karalystė dar gyvavo apie 40 metų.

Gruzija po Bagrato III mirties

1014 metais mirė karalius Bagratas III. Nuo Gruzijos atskilo Kachetija ir Eretija. Atsirado problemų su Bizantija. Tai įvyko valdant karaliui Giorgi I (1014-1027). 1015-1016 metais jis sugebėjo atkovoti iš Bizantijos kai kurias teritorijas, bet 1021 metais prasidėjo naujas karas ir Gruzija neteko ne tik užkariautų teritorijų, bet dar ir daugiau. Neužilgo Giorgi I mirė; jo sūnus Bagratas karaliumi tapo 8 metų amžiaus.
Bagratas IV (1027-1072) pradžioje valdė tik sąlyginai, padedamas jo motinos Mariam. Kachetija vis dar buvo nepriklausoma, Tbilisį valdė turkai-seldžiukai. Prasidėjo naujas karas su Bizantija, kuris, mirus imperatoriui, netikėtai baigėsi, ir regentė Mariam susitarė dėl taikos, ir netgi sugebėjo susitarti dėl Bagrato vestuvių su imperatoriaus Romano III giminaite Elena Agrir. Elena neužilgo numirė ir Bagratas vedė alanę Boreną.
Tuo metu sukurti Gruzijos architektūros šedevrai - Sveticchoveli ir Samtavisi soborai.
1033 metais Gruzijoje prasidėjo ilgas dinastinis karas tarp Bagrato ir Argveti kunigaikščio Liparido, kurį palaikė Bizantija. Liparidas užėmė visas rytines Gruzijos žemes, vėliau jį nugalėjo turkai-seldžiukai, dar vėliau Liparidas mūšyje prie Sasireti (1045 metais) vėl įveikė Bagratą, jį perdavė bizantiečiams, ir pradėjo valdyti Gruziją kaip jo sūnaus regentas. 1050 metais bizantiečiai paleido Bagratą IV, o Liparitidai iki to laiko tapo nemėgstami visoje Gruzijoje, todėl meschetai vadovaujami Kalmachi tvirtovės valdytojo sulaikė Liparidą ir jo sūnų Ivane ir atidavė jį Bagratui.
1060 metais Bagratas įvedė tvarką šalyje. 1068 metais sultonas Alp-Arslanas per Albaniją pasiekė Tašir-Dzoraget karalystę, susitarė su jos karaliumi Kvirike, todėl Taširo napalietė, o per Lori patraukė į Trialeti, iš kur puolė Šavšeti, Klardžeti ir Tao, vėliau grįžo į Trialeti. Vėliau jis užpuolė Achalkalaki, užėmė ir sugriovė šį miestą, nužudė jo gyventojus. Toliau jis patraukė Chrami upės pakrante žemyn, per Samšvilde; sugriovė Lal tvirtovę. Iš ten pasuko į pietus, užėmė Karsą ir Ani, ir patraukė į Iraną.
Šis įsiveržimas palietė tik pietines Gruzijos sritis ir Kachetiją. Bagartas sugebėjo kai kurias žemes susigrąžinti, bet 1071 metais turkai-seldžiukai mūšyje prie Mancikerte įveikė bizantiečius ir įsiviešpatavo visame regione. Po metų Bagartas numirė. Karaliumi tapo jo sūnus, kuris kaip palikimą gavo karo su seldžiukais perspektyvą.

Giorgi II (1072-1089)

1076-1079 metais seldžiukai įvykdė keletą alinančių įsiveržimų į Gruziją, kurie Gruzijos istorijoje vadinami "didi turkoba". Gruzija turėjo sudaryti taiką su duoklės mokėjimo sąlygomis. Giorgi II netgi sugebėjo įtraukti seldžiukus į karą su Kachetija, bet kachetiečiai perkalbėjo seldžiukus ir ši akcija nepavyko. 1088 metais prie visų nelaimių prisidėjo didelis žemės drebėjimas.

David IV Statytojas (1089-1125)

Davidas karaliumi tapo 16 metų amžiaus, pasireiškė 1096 metais atsisakęs mokėti duoklę turkams-seldžiukams. Tai sukėlė kelioliką nedidelių karų su seldžiukais, kurie sutapo su kryžiaus žygių laikotarpiu. 1104 metais Davidas užėmė Kachetiją ir mūšyje prie Ercuchi sumušė seldžiukų kariuomenę. Bet tuo laikotarpiu karalius daugiau dėmesio skyrė administracinėms reformoms ir religijai. 1106 metais jis įkūrė Gelati vienuolyną.
1110 metais gruzinai užėmė Samšvilde tvirtovę, tuo beveik išlaisvindami visą Kartli sritį. 1115 metais užėmę Rustavi, ir Tbilisis praktiškai atsidūrė gruzinų apsuptyje. 1118 metais Davidas užėmė armėnų tvirtovę Lore ir prie Gruzijos prijungė visą Šiaurės Armėniją. 1120 metais Davido kariuomenė įžengė į Širvaną, užėmė Kabala miestą. Po Kabalos užėmimo turkai-seldžiukai pradėjo rinkti didelę kariuomenę visuose Artimuosiuose rytuose. 1121 metais jų armija, beveik 150 000 karių, atžygiavo prie Tbilisio, pasuko į vakarus į Trialeti kalnus ir prie Digori įvyko didžiausias Gruzijos istorijoje mūšis, kuriame seldžiukai buvo nugalėti, didžioji jų armijos dalis sunaikinta.
Tada buvo užimtas Tbilisis, į jį pekėlė sostinę iš Kutaisio. Tuo savo ilgaamžį egzistavimą baigė Tbilisio emiratas. Musulmonų ir žydų bendruomenės, kaip turinčios prekybos patitrtį, liko gyventi Tbilisyje, joms netgi buvo įvestos mokesčių lengvatos - jeigu gruzinai mokėjo 5 dinarijų per metus mokestį, tai žydai - 3, o musulmonai - 2 dinarijus per metus.
Laikoma, kad nuo Tbilisio išvadavimo prasidėjo tikrasis Gruzijos Aukso amžius.
1123-1124 metai vyko nedidelis karas dėl Širvano, po kurio Širvanas buvo prijungtas prie Gruzijos. Tais pačiais metais, armėnų prašymu, Davidas užėmė Ani miestą. 1125 metais karalius Davidas mirė ir buvo palaidotas Gelati vienuolyne.

Demetre I (1125-1156)

Demetre I buvo Davido Statytojo ir Rusudan Armėnietės sūnus. Dalyvavo Digori mūšyje ir žygyje į Širvaną. Jam valdant nieko ypatingo beveik neįvyko. Seldžiukai atkovojo Ani, ir Demetre sutiko jį perleisti vasalo teisėmis. 1139 metais žemės drebėjimas sugriovė Giandžą ir Demetre užėmė šį miestą, bet ilgai jo išlaikyti nepavyko. Giandžos vartus padovanojo Gelati vienuolynui, kur jie yra iki šiol.
Demetre turėjo du sūnus - Georgi ir Davidą. Davidas buvo vyresnysis, ir jis netikėtai sukilo prieš tėvą. Pagal vieną iš versijų - dėl gandų, kad tėvas nori atimti iš jo palikimo teisę. Davidui pavyko nugalėti ir jis karūnavosi Davido V vardu, bet valdė tik apie pusę metų. Davidas numirė 1155 metais neaiškiomis aplinkybėmis ir sostą neilgam susigrąžino jo tėvas.
Susigrąžinęs sostą Demetre valdė neilgai - 1156 metais jis mirė. Palaidotas Gelati vienuolyne, paskelbtas šventuoju. Karalius žinomas ir kaip poetas.

Giorgi III (1156-1184)

Jam valdant vyko karai su seldžiukais dėl Ani, Dvin ir kitų armėnų miestų. Jis išplėtė Geguti rūmus (netoli Kutaisio), juos padarė pagrindine karalių rezidencija. Giorgi valdymą komplikavo dinastinis konfliktas - nors jo brolis Davidas V mirė 1155 metais, bet pretenzijas į sostą pareiškė jo sūnus Dimitrijus (Demna). 1177 metais Orbeli klanas pradėjo karą dėl Demnos pretenzijų, bet buvo nugalėtas. Jų sąjungininkai seldžiukai neprisijungė laiku, karalius sumušė Orbeli kariuomenę ir užėmė Lori miestą - sukilimo sostinę. Demną paėmė į nelaisvę, jam išdūrė akis, iškastravo. Kiek vėliau jis nelaisvėje mirė.
Giorgi neturėjo sūnų, todėl karūnavo savo dukterį Tamarą ir paskyrė ją bendravaldove. Ją karūnavo Uplisciche mieste.
Giorgi žymus dar tuo, kad įkūrė vienuolyną, aplinkui kurį užaugo Vardzijos miestas-vienuolynas urvuose. Giorgi palaidotas Gelati vienuolyne.

Karalienė Tamara (1184-1213)

Jai valdant Gruzija pakilo į jos didybės aukštumas, Gruzijos teritorija žymiai išsiplėtė į pietus ir į vakarus. Plačiau Karalienė Tamara.

Giorgi IV Laša (1213-1223)

Buvo karūnuotas 1207 metais, bet savarankiškai valdė tik nuo 1213 metų. Jo valdymo metai - paskutinieji Gruzijos aukso amžiaus metai. Jam valdant buvo pastatyti žymūs statiniai - Pitareti ir Cugrugašeni cerkvės.
1220 metais karalius Giorgi ruošė didelį karo žygį į Jeruzalę, į pagalbą kryžiuočiams. Bet tada Gruzijoje pasirodė pirmieji mongolų būriai. Giorgi buvo mūšyje sužeistas ir kiek vėliau numirė. 1225 metais į Gruziją įsiveržė chorezmiečiai, kurie sugriovė Tbilisį. 1235 metais Gruziją galutinai užėmė mongolai ir jos Aukso amžius baigėsi.