Udabno vienuolynas
Udabno vienuolynas (უდაბნოს მონასტერი), Jono Krikštytojo vienuolynas yra neaukšto Sairao kalnagūbrio pietiniame šlaite, miške, į šiaurę nuo Šua Amagleba kaimo. Kaime, prie kelio Čochatauri-Zomleti yra rodyklė į vienuolyną. Nuo posūkio iki vienuolyno 2,8 km gruntiniu keliu. Vienuolynas kuklus, jame gyvena keletas vienuolių.
Udabno vienuolynas yra vienas seniausių Gurijoje, nors jo įkūrimo data tiksliai nenustatyta. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad vienuolynui XVIII amžiuje vadovavo Ioseb Tuskia, vienuolynas buvo įkurtas anksčiau. Kai kurie mokslininkai mano, kad vienuolynas įkurtas VI amžiuje. Tikslų vienuolyno pastatymo laiką sunku nustatyti todėl, kad jis daug kartų buvo perstatytas, ir atstatant buvo naudojamos medžiagos iš griuvėsių.
 |
 |
 |
| Udabno vienuolynas | Udabno vienuolynas | Udabno vienuolynas |
| Author:Vasiko72 | Author:Vasiko72 | Author:Vasiko72 |
Vienuolyno cerkvė iškirsta uoloje, pastatyta tik šiaurinė ir pusė vakarinės sienos. Tiksli jos atsiradimo data nežinoma, pagal cerkvės stilistiką manoma, kad ji pastatyta VI amžiuje. Cerkvė pastatyta iš kruopčiai apdirbtų, šviesaus akmens blokų, dekoruota iškaltais bareljefais. Virš įėjimo į cerkvę išraižytas kryžius su pusiau apvaliais ornamentais. Altorius iškirstas iš akmens.
Šlaito apačioje yra keturios olos, vienoje jų iškirstas skliautas. Manoma, kad čia galėjo būti pagoniška šventykla.
200 m nuo cerkvės yra kita - Jono Krikštytojo cerkvė pastatyta 1858 metais iš kruopščiai aptašytų geltono akmens blokų, apie tai byloja užrašas. 1958 metais cerkvę, pretekstu, kad reikalingos statybinės medžiagos, sugriovė vietinė valdžia, išliko tik rytinė ir pietinė sienos. 2006 metais pastatyta nauja cerkvė.
 |
 |
 |
| Udabno vienuolynas | Udabno vienuolynas | Udabno vienuolynas |
| Author:VOLDEMARIUS | Author:VOLDEMARIUS | Author:VOLDEMARIUS |
Vienuolyne buvo mokykla, kurioje buvo mokoma teisės, filosofijos, kalbų, dainavimo, kaligrafijos, tapybos. Vienuolyne buvo saugomi senoviniai Gruzijos rankraščiai, tarp jų "Udabnos Mravaltavi", kurį 1920 metais čia rado 1920 metais. Pagal paleografinę ir lingvistinę analizę nustatyta, kad rankraštis parašytas IX amžiuje.
Vienuolynas turėjo didelę biblioteką, jam knygas dovanojo Imeretijos karaliai ir karalienės. 1958 metais, sugriovus vienuolyną, beveik visus jo rankraščius, knygas, ikonas ir senienas perėmė muziejai. Vienuolyne liko tik keletas, tarp jų sidabru padengta Jono Krikštytojo ikona.