Šatili

Šatili (შატილი) - kaimas Arguni upės tarpeklyje, prie Arguni ir Šatilisckali upių santakos, 1400 m aukštyje, 115 km nuo Dušeti.
Nuo Tbilisio iki Šatili apie 150 km, iš jų apie 50 km geras kelias iki Žinvali. Nuo Žinvali iki Šatili mašina važiuoja 3-4 valandas. Du kartus per savaitę iš Tbilisio Didube stoties važiuoja "maršrutkė".
Kaimas žymus savo gynybine architektūra. Jame ne atskiri bokštai, bet ištisas gynybinis kompleksas, beveik tvirtovė. Kaip taisyklė, visi Gruzijos kalnų kaimai turėjo įtvirtinimus, bet didžiausi buvo statomi pasienio kaimuose. Šatili yra prie Čečėnijos sienos, kuri yra į šiaurę nuo kaimo, todėl kaimas pasuktas frontu į šiaurę. Šatili vienintelis kaimas Chevsuretijoje, o gal ir visoje Gruzijoje, kuriame išliko kaimo susirinkimų vieta - sapichvno.

Šatili - pats išraiškingiausias ir pats garsiausias Chevsureti kaimas, keliu sujungtas su Tbilisi, todėl gana gausiai lankomas turistų. Kaimas 1970-aisiais restauruotas, 2007 metais įtrauktas į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą.
Atvažiuojant į Šatili iš pietų, priešais kaimą keliai išsišakoja: kairysis veda į Naująjį Šatili, kuriame yra keliolika namų ir 12 svečių namų, daugiausia priklausančių Tčinčerauli giminei. Parduotuvių nėra. Dešinysis kelias veda prie Senojo Šatili esančio prie Arguni ir Šatilisckali upių santakos. Priešais kaimą, kitoje Arguni upės pusėje, stovi keletas namų, tarp jų yra vieni svečių namai.

Šatili	Šatili	Šatili
Author:Александр Кольнер	Author:Вадим Туркин	Author:Manuchar GHavtadze

Anksčiau pagrindinė kaimo gyventojų profesija buvo kariauti su čečėnais. Prie Šatili, laikas nuo laiko, vykdavo smulkūs susirėmimai ar karai. 1813 metais į Arguni tarpeklį įsiveržė rusų armija. Po mūšio prie Guro, ir vėliau, po mūšio prie Šatili, kaimą užėmė rusai ir sudegino kartu su dar keletu kaimų. 1843 metais įvyko garsiausias mūšis prie Šatili - čečėnų armija vadovaujama Achverdy-Magoma (imamo Šamilio karo vadas) užpuolė kaimą, bet neteko vado ir dar 100 kovotojų. Chevsurai neteko tik 2 žmonių.

XX amžiaus pradžioje Šatili buvo atskirtas nuo viso pasaulio. Čečėnai buvo priešai, pšavai - taip pat, be to šatiliečiai susipyko su Barisacho gyventijais ir jiems tapo pavojinga pasirodyti Vidinėje Chevsuretijoje. Nuo 1914 iki 1923 metų kaime niekas nesilankydavo. 1920-ųjų metų pabaigoje viskas nurimo ir susitvarkė, o 1950-aisiais chevsurus dalinai perkėlė į lygumas. Nuo to laiko Šatili beveik negyvenamas, žmonės akmeniniuose namuose negyvena, namuose beveik nėra jokios infrastruktūros. Neseniai gyventojams netoliese, į pietus nuo kaimo, buvo pastatytas Naujasis Šatili.

Šatili	Šatili	Šatili
Author:Вадим Туркин	Author:Manuchar GHavtadze	Author:Manuchar GHavtadze

Eilinėmis savaitės dienomis čia tylu, žmonių nedaug, geriau atvažiuoti per šventes ar išeigines dienas. Po Šatili galima vaikščioti niekam netrukdant ir nemokamai, užeiti į bokštus, ir norint, galima netgi pernakvoti. Gaila, bet daugumos bokštų mediniai perdengimai sutrūnijo ar sudegė, tad ne visur galima patekti. Prie vieno bokšto yra lentelė, kurioje parašyta, kad bokštą pastatė rusų generolas už didvyrišką kaimo gynybą nuo Šamilio. Galima atrasti kamaraites su ąsočiais, girnomis ir kitais paslaptingos paskirties daiktais. Kaimo šiaurėje teka Šatilisckali upelis, ant kurio stovi neveikiantis vandens malūnas. Už upelio yra dar keletas stipriai apgriuvusių namų.
Dauguma kaimo namų-tvirtovių, namų-bokštų pastatyti XVII amžiaus pabaigoje - XVIII amžiaus pradžioje. Kaimo plotas apie 1 ha, pagrindinės pastatų statybinės medžiagos: akmens gabalai, nedideli akmenys ir skalūno plokštės. Pastatų išorėje, ar jų viduje, yra (ar buvo) įvairiausi mediniai ar akmeniniai laiptai, atviri ar uždari balkonai, pastatai jungiasi vienas su kitu. Kaimą sudaro keturios dalys: zenaubani, vidurinis kaimas (kavi), kvenaubani ir anatoreltkari. Kaimo viduriu eina 2-3 m pločio gatvė vadinama "inguri", ja buvo varomi namo galvijai, mažiausiai kartą per savaitę moterys gatvę išvalydavo.

Šatili	Šatili	Šatili
Author:Manuchar GHavtadze	Author:Manuchar GHavtadze	Author:Manuchar GHavtadze

Namai-tvirtovės yra iki 5 aukštų, pirmame aukšte laikydavo gyvulius, trečias-ketvirtas aukštas - gyvenamieji, penktasis aukštas skirtas gynybai.
Gyvenamųjų bokštų Šatili daugiau, nuo namo-tvirtovės jie skiriasi tik tuo, kad aukštesni.
Kaime yra keliolika vadinamų kaloiani tipo namų, pastatytų kalno šlaite. Pirmajame jų aukšte buvo gyvenama ir laikomi gyvuliai, antrajame - laikomi pašarai ir produktai, trečiajame buvo kuliami kviečiai, čia po stogine buvo laikomi daiktai, ginklai ir šaudmenys.
Sapechvno (kaimo susirinkimo vieta) yra po stogu, užima apie 20 kvadratinių metrų plotą. Netoli sapechvno yra keletas nedidelių namų skirtų tik moterims, kuriuose jos gyvendavo "tomis" dienomis.