Charčo (ხარჩო)

Apie šį valgį tikrai daug kas girdėjo. Charčo yra dviejų rūšių - "klasikinis" - mėsa riešutų padaže ir "liaudiškas" - charčo sriuba, žymiai daugiau žinoma ir paplitusi. "Klasikinį" charčo surasti gana nelengva, o pigią (2.5-4 lariai) charčo sriubą rasite vos ne kiekvienoje užeigoje.

Dabar meniu rašo ხარჩო, bet gamina charčio sriubą. Tai gana tiršta sriuba su mėsos gabaliukais, su kokiomis nors kruopomis (dažniausiai ryžiais). Pagal tradicijas charčo turi būti rūgštokas. Parūgštinimo variantų gana daug, pats chaltūriškiausias - actu. Įprastai parūgštinama mažomis rūgščiomis laukinėmis slyvomis - tkemali. Labai retai naudojamos džiovintos tkemali sultys. Įprastai į charčo dar dedami pomidorai ir įvairūs žalumynai, prieskoniai. Sriuba yra truputį aštroka.

Charčo galite pigiai ir sočiai pavalgyti. Už nedidelę kainą jūs gaunate kaloringą sriubą su mėsa kurioje, kaip į padažą, dar galima mirkyti duonos gabaliukus. Ką gruzinai ir daro. Tai paprastas, liaudies maistas ir nėra tikslo prie jo derinti vyną.

"Klasikinis" charčo kažkuo panašus į sacivi, bet sacivi gaminamas su vištiena, o charčo su bet kokia mėsa. Mėsa supjaustoma į nedidelius gabaliukus, troškinama sultinyje; po to į sultinį dedami sumalti riešutai ir prieskoniai ir padaromas tirštas riešutų padažas. Manoma, kad skaniausia su kukurūzų koše gomi, bet galima ir paprastai - į padažą mirkyti duoną.

Charčo