Ubisi vienuolynas
Ubisi vienuolynas (უბისის მონასტერი), dar vadinamas Ubisa vienuolynu, yra netoli kelio Kutaisi-Tbilisi, tarp jo ir Dzirula upės, kaimo šiaurės rytinėje dalyje. Vienuolynas nesunkiai pasiekiamas, prie kelio Kutaisi-Tbilisi yra rodyklė į jį.
Vienuolynas - IX amžiaus cerkvė, XII amžiaus bokštas, bokštas su vartais, akmeninė tvora. Vienuolyno teritorijoje yra nemažai kapų, šalia jo yra kaimo kapinės.
Ubisi vienuolynas | Ubisi vienuolynas | Ubisi vienuolynas |
Author:Kat0 | Author:toko-22 | Author:ზურაბ სახბაძე |
Ubisi vienuolynas pastatytas IX amžiuje. Tėvas Grigoli Chandcteli įtikino Abchazijos karalių, kad vienuolynui reikia parinkti ypatingą vietą. Giorgi Merčule apie tai rašo: "Tada tikėjimo tėvas, karalius pastatė vienuolyną, tėvas Grigoli jį pavadino Ubisi.
Nuo tų laikų išliko Šv.Giorgi cerkvė, labai paprastos konstrukcijos - tik keturios sienos ir dvišlaitis stogas. Vėliau prie jos pristatyta šoninė galerija. 1141 metais Simon Čkondideli šalia, į rytus nuo cerkvės, pastatė keturių aukštų akmeninį bokštą, kurio dabar išliko trys aukštai.
Vienuolyno veikla nenutrūko ir sunkiais laikais. XIV amžiaus cerkvės vidus buvo ištapytas freskomis. XVI-XIX amžiais vienuolyną rėmė, skyrė lėšas vienuolyno remontui, šį regioną valdę kunigaikščiai Abašidze.
Ubisi vienuolynas | Ubisi vienuolynas | Ubisi vienuolynas |
Author:ზურაბ სახბაძე | Author:ზურაბ სახბაძე | Author:ზურაბ სახბაძე |
Cerkvė pastatyta iš kriauklainio, vietomis įmūryti kalkakmenio blokai su užrašais ar juose išraižytais ornamentais. Kai kurių langų kalkakmenio rėmai išraižyti, atrodo labai gražiai. Viduje cerkvė labai archajiška, grindys nelygiai išgrįstos akmeninėmis plokštėmis, viskas dvelkia senove. Cerkvės prieangis aprūkęs juodais suodžiais - čia sovietiniais laikais kažkas degino laužus.
Ubisi vienuolynas | Ubisi vienuolynas | Ubisi vienuolynas |
Author:ზურაბ სახბაძე | Author:datobliadze | Author:fjk8 |
Cerkvės vidų XIV amžiuje ištapė garsus tų laikų dailininkas Damiane (akademiko V.Beridze nuomone, freskos nutapytos ne Damiane, o jo mokinio Gerasim), apie tai byloja užrašas freskos "Paskutinė vakarienė" apačioje. Ubisi freskos - unikalios, tam laikotarpiui naujo tapybos stiliaus, realistiškesnės, žmoniškesnės. Freskų siužetai - apsireiškimas, Verbų sekmadienis, nukryžiavimas, krikštas ir kt. Žymiausios freskos - "Šv.Giorgi" ir "Paskutinė vakarienė". Tokių freskų Gruzijoje išliko labai nedaug, jos sąlyginai gerai išsilaikė, drėgmė jų nesugadino, nors yra matoma žmonių veikla - jas ar bandė užteplioti ar nutrinti. Vien dėl šių freskų verta aplankyti šį vienuolyną.
© 2015 J.D.Endriukaitis