Gruzijos krikštas

Tuo metu Gruzija buvo dviejų dalių, ir jas krikštijo skirtingu laiku. Vakarų Gruzija, skirtingais laikais, vadinosi Kolchida, Egrisi ar Lazika. Ji praktiškai buvo Bizantijos imperijos provincija, ten jau senokai gyveno graikai-krikščionys, tad krikščionybė prasiskverbė į Vakarų Gruziją seniai, nors tikslus laikus nėra žinomas. Bet Vakarų Gruzijoje krikščionybę oficialiai pripažino žymiai vėliau kaip rytinėje jos dalyje.
325 metai - svarbus įvykis krikščionybės istorijoje. Tada susiriko pirmasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas Nikėjoje, jame buvo ir Egrisi atstovas - Pitiunto vyskupas Stratofilas.
Rytų Gruzija tuo metu buvo vadinama Iberija ir buvo praktiškai buvo priklausoma nuo Persijos. Jos karalius buvo Mirian III, šacho Šapur I sūnus. Persai jį ir paskyrė karaliumi apie 318 metus. Po dviejų metų iš Armėnijos atvyko Šv.Nina.
Apie Šv.Niną žinoma, kad ji gimė 280 meteis Kapadogijoje. 303 metais, imperatoriaus Diokletiano krikščionių persekiojimo metu, ji kartu su kitomis moterimis pabėgo į Armėniją. Armėnijos karalius Tirdat liepė jas visas nužudyti. Buvo nužudytos Ripsime ir Gajane, vėliau kanonizuotos. Jų nužudymo vietoje Varšapate stovi Ripsime cerkvė ir Gajane cerkvė.
Ninai pavyko pasislėpti ir ji patraukė į šiaurę. Laikoma, kad Nina atėjo į Iberiją 320 metų birželio 1 d. (šis įvykis kasmets švenčiamas Gruzijos cerkvėse), ir pirmiausiai pateko prie Paravani ežero, nuo jo patraukė žemyn palei Paravani upę, perėjo Boržomi tarpeklų ir pasiekė Gori lygumą.

Nina apsigyveno Urbnisi miesto žydų bendruomenėje, o iš ten, aplenkdama fanatiškai pagonišką Uplisciche, atėjo į sostinę Mcchetą rugpjūčio pradžioje. Mcchetoje Nina apsigyveno pas karaliaus sodininką (dabar ten stovi Sveticchoveli cerkvė), vėliau gyveno prie gervuogių krūmo - dabar ten stovi Samtvaro cerkvė. Prie Mcchetos tuo metu buvo dvi kulto vietos - Armazi stabas ant Bagineti kalno. ir šiauriau Zadeno stabas, toje vietoje kur dabar stovi Zadazeni vienuolynas. Šventas miestas buvo Upliscichė, kuriame Nina nepasirodė.
Nina sugebėjo apkrikštyti karalių Mirijaną ir jo šeimą, nors iš pradžių jis buvo nusiteikęs skeptiškai. Po įvykio (saulės užtemimo) ant Tchoti kalno Muchrani slėnyje karalius apsikrikštijo, pasiuntė pasiuntinius į Bizantiją su prašymų atsiūsti šventikų, o Mcchetoje įsakė pastatyti krikščionišką šventyklą. Iš pradžių ją norėjo pastatyti toje vietoje kur stovėjo Ninos namas, bet vėliau karalius liepė iškirsti sodą ir čia pastatyti šventyklą.
Kiek vėliau ant Tchoti kalno buvo pastatytas pirmasis iš trijų kryžių. Kitus du pastatė Udžarma virš Mcheta, ten dabar Džvari cerkvė.
Armazi stabas ant Bagneti kalno buvo nugriautas. Dabar ten nieko neliko, išskyrus nelabai ryškius laiptus. Zadeno staba irgi sunaikino, iš buvusios šventovės irgi nieko nebeliko.
Tai įvyko 326 ar 327 metais. Nina platino krikščionybę Gruzijoje maždaug dar 10 metų. 334 metai pradėjo statyti pirmasis soboras Mcchetoje (pabaigė 379 metais). Nina apsilankė Aragvi ir Iori tarpekliuose, bet jų gyventojai nesikrikštijo. Iš ten Nina nuėjo į Bodbe, kur kurį laiką gyveno palapinėje. Ten, 335 metų sausio 14 d., ir numirė. Yra legenda, kad karalius norėjo palaidoti Niną Mcchetoje, bet vežimo su jos kūnu negalėjo pajudinti iš vietos.

361 metais mirė karalius Mirianas ir buvo kartu palaidotas Mcchetoje, Samtavro cerkvėje. Tuo metu po Romos imperijoje sparčiai plito arijonizmas, bet jis, atrodo, Gruziją aplenkė.
Nėra žinoma kas atsitiko su pagonybės forpostu Uplisciche miestu. Atrodo buvo didelė įtampa ir konfliktai, vos nekilo karas. Pagonių šventyklos buvo sugriautos ar perstatytos, bet kada ir kaip tai atsitiko nežinoma. Ką tik Gruzijoje atsiradusi krikščionybė vos neišnyko. Po karaliaus Miriano mirties karaliumi tapo Saurmag II, bet 363 metais atėjo persai ir į sostą pasodino Varaz-Bakurą, kuris simpatizavo zoorastrizmui. Prasidėjo krikščionių persekiojimai, buvo uždrausti kryžiai. Bizantija bandė įsikišti 370 metais, bet jai sutrukdė gotų įsiveržimas ir Iberija liko persų įtakoje. Yra manoma, kad Varaz-Bakuras Tbilisyje pastatė pirmąją tvirtovę.
Vėliau karalius Asparuchas (380-394) pastatė cerkvę Cilkani, o karalius Trdat (394 - 406) cerkvę Nekresi.
Taip pasibaigė neramus IV amžius ir prasidėjo dar neramesnis V-asis.