Gruzijos istorija

Kiekviena valstybė atsiranda iš ilgos virtinės sekančių vienas kitą įvykių, kurie vadinami istorija. Todėl, kad suprasti šalį reikia žinoti jos istoriją. Istorija daro įtaką ir dabarčiai, todėl, kartais ji yra stipriai politizuota, ar ją bandoma pritaikyti kokiai nors teorijai. Nenoriu sakyti, kad čia pateiksiu istoriją labai objektyviai, pateikiu tik savo Gruzijos istorijos matymą.
Su istorija ir geografine padėtimi Gruzjai pasisekė (ar nepasisekė, kaip pažiūrėsi). Ji yra regione, kur intensyviai kūrėsi valstybės ir istoriniai procesai buvo labai aktyvūs. Gruzija buvo šio regiono pakraštyje (jo riba buvo Kaukazo kalnai). ir Gruzijos istoriją galima lyginti su senųjų valstybių istorija.
Dėl patogumo istoriją chronologiškai suskirsčiau į svarbiausius jos periodus.

Priešistorė

Gruzijos istorija prasideda nuo dinozaurų epochos - čia išliko jų kaulų, netgi pėdsakų. Žmonių istorija Gruzijoje prasideda maždaug prieš 1 800 000, kada šioje teritorijoje apsigyveno pirmirji žmonės. Toliau - ilgas akmens amžius, kuriam būtų galima skirti nedaug dėmesio, bet čia rasti patys seniausi žmonių kaulai, ir pagal kai kurių mokslininkų teorijas Gruzija yra europiečių protėvynė. Plačiau Priešistorė.

Kartvelų genčių kilmė

Gruzijoje gyvenančios tautų kalba yra kartvelų kalbos grupės, t.y. šios tautos kilusios iš kartvelų genčių. Apie kartvelų genčių kilmę yra nemažai teoriję, panašiai kaip ir indoeuropiečių. Iš pagrindinių teorijų man patiko teorija, pagal kurią prokartvelų, prosemitų ir proindoeropiečių gentys šiaurinėje Sirijoje gyveno šalia viena kitos, o apie 2500 m. prieš mūsų erą išsivaikščiojo į skirtingas puses. Iki kartvelų genčių atsiradimo Užkaukazėje čia gyveno žemdirbių gentys nežinomos etninės kilmės. Plačiau Kartvelų genčių kilmė.

Pirmosios valstybės

Gruzija buvo senovės pasaulio pakraštyje ir duomenų apie seniausius laikus yra nedaug ir jie gana migloti. Sunku pasakyti kada Užkaukazėje atsirado pirmosios kartvelų valstybės.
Pats anksčiausias, manoma, minintis vakarines dabartinės Gruzijos teritorijas, yra graikų mitas apie argonautus. Chronologiškai tai turėjo įvykti dar prieš Trojos karą, t.y. prieš 1200 m. prieš mūsų erą. Pagal šį mitą galima spręsti, kad tuo metu Užkaukazėje jau buvo kažkokios valstybės. Iki to meto kartvelų gentys jau turėjo būti susidūrusios su hetų karalyste, gal būt dalis kartvelų genčių gyvenamų teritorijų buvo šios valstybės teritorijoje. Kiek vėliau asirų ir urartu valstybių rašytiniuose šaltiniuose yra daugiau kartvelų genčių paminėjimų. Plačiau Pirmosios valstybės.

Ikikrikščioniškasis periodas

Pagal pusiau legendinę Gruzijos istoriją pirmuasis Gruzijos karalius buvo Farnavaz, kuris pagal Vachušti Bagrationi predėjo valdyti Iberijos karalystę 302 metais prieš mūsų erą. Tuo metu žlugo Axmenidų Persijos imperija: 331 metais prieš mūsų erą įvyko Gargamelų mūšis, 323 metais prieš mūsų erą mirė Aleksandras Makedonietis ir prasidėjo anarchijos periodas, kuris tęsėsi iki 281 metų prieš mūsų erą. Tikriausiai, Gruzija buvo jau ne Persų imperijos provincija ir nebuvo užkariauta. Tai svarbus Gruzijos istorijos periodas - susiformuoja Kolchidos karalystė Gruzijos vakaruose ir Iberija - rytuose. Atsiranda pirmieji miestai: Uplisciche, Urbnisi, Mccheta ir Armazi. Kolchida buvo labai stiprioje graikų kultūros įtakoje ir dalinai vartojo graikų kalbą, o Iberijoje, kaip persų palikimas, liko aramėjų kalba. Galbūt tuo metu ir atsirado gruzinų raštas naudojantis asomtavluri rašmenis, nors nėra žinoma kada ir kur jis atsirado. Yra teorija, kad valdant karaliui Farnavazui nebuvo sukurtas naujas alfabetas, o tik kitokia aramėjų rašmenų forma. Plačiau Ikikrikščioniškasis periodas.

Gruzijos krikštas

327 metais krikščionybė buvo paskelbta valstybine religija. Nuo tada prasidėjo lėtas krikščionybės plitimas Gruzijoje. Gruzijoje atsirado pirmosios šventyklos ir kryžiai. Pavyzdžiui, Nekresi vienuolyne yra cerkvė manomai pastatyta IV amžiuje. Kiek vėliau, 493 metais pastatytas Bolnisi Sioni soboras. Pagonybė vietomis dar gyvavo VI amžiaus viduryje, kada ją naikino asirų šventikai. Plačiau Gruzijos krikštas.

V-VI amžiai

Šiuo periodu krikščionybė tapo monofizitinė, susikūrė rašmenija, priimti asirų šventikus ir beveik išnykti iš tuometinio pasaulio žemėlapio. Tuo metu valdė karalius Vachtang Gorgasal, kuris pastatė Tbilisio miestą. Plačiau V-VI amžiai.

VII-VIII amžiai

VII amžiaus pradžia - pusiau nepriklausoma Iberija, ir nuo Bizantijos priklausoma Egrisi. Tokia šalis egzistavo apie 200 metų, kol subyrėjo į smulkias dalis šio periodo pabaigoje. VII amžiaus pradžioje Gruzija atsidūrė dviejų kariaujančių imperijų, Bizantijos ir Irano, fronto linijoje. VIII amžiaus viduryje atėjo arabai ir prasidėjo nauja Gruzijos istorijos epocha. Plačiau VII-VIII amžiai.

Tao-Klardžeti (IX-X amžiai)

Užkariavus arabams Gruzija galutinai subyrėjo į dalis; Tbilisis tapo Tbilisio emirato sostine, o pasipriešinimas arabams prasidėjo piečiau - prie miestų Artanudži ir Ani. Prie Ani miesto armėnams Bagratuni pavyko sukurti Ani karalystę, o prie Artandundži prieš arabus sėkmingai kovojo gruzinai Bagrationi, kuriems pavyko sukurti Tao-Klardžeti karalystę. Šios valstybės egzistavo apie 200 metų. Plačiau Tao-Klardžeti. IX-X amžiai.

Aukso amžius

Gruzijos Aukso amžiumi vadinama karaliaus Davido Statytojo ir karalienės Tamaros valdymo epocha. Bet šį periodą galima išplėsti iki karaliaus Bagrat II valdymo. t.y. nuo Gruzijos suvienijimo. Tuo metu Gruzija valdė beveik visą Užkaukazę, bet užpuolė mongoliai ir Aukso amžius baigėsi. Plačiau Aukso amžius.

Mongolų įsiveržimas

Mongolai į Užkaukazę įsiveržė 1220 metais ir Gruzija (daugiausia rytinė dalis) jų valdžioje buvo iki 1327 metų. Gruzinų armijai teko dalyvauti beveik visuose mongolų Il-chano valstybės karo žygiuose - asasinų sunaikinime, Bagdado sugriovime ir kare su mamliukų Egiptu. Plačiau Mongolų įsiveržimas.

Susivienijimo periodas

Gruzija pergyveno mongolus be ypatingų nuostolių, ji turėjo visas galimybes grįžti į kitą Aukso amžių, bet nespėjo. Sutrukdė Didžioji Maro epidemija, Tamerlano ir turkmėnų užpuolimai. XV amžiaus viduryje valstybė pradėjo byrėti. 1493 metais karalius Konstantinas oficialiai pripažino šalies skilimą. Plačiau Susivienijimo laikotarpis.

XVI amžius

Į šį amžių Gruzija įžengė turėdama mažai galimybių vėl susivienyti. Šalis tapo krikščioniška sala musulmonų jūroje. Turkija ir Iranas vis artėjo prie Gruzijos sienų. 1505 metais Kartli karalystės karliumi tapo David X. Jis buvo gana taikus, nesvajojo (o gal negalėjo) nieko užkariauti, bet 1509 metais Imeretijos karaliaus Alaeksandro II armija perėjo Lichi kalnagūbrį ir užėmė Gori. 1510 metais Vakarinėje Gruzijoje pasirodė turkų būrys ir imeretiečiai paliko Gori. Šis nedidelis turkų reidas buvo pirmasis turkų pasirodymas Gruzijoje. Vėliau nedideli turkų puldinėjimai tęsėsi. Plačiau XVI amžius.

XVII amžius

XVII amžiuje Gruzija pergyveno 30 metų persų įsiveržimų, buvo išdeginta, kol galų gale pasidavė Iranui, ir buvo dalinai integruota į jį. Tai buvo epinių - Martkopo, Merabdi, Bachtrioni ir Bazaleti mūšių amžius. Antroji amžiaus pusė buvo ramesnė. Plačiau XVII amžius.

XVIII amžius

XVIII amžius Gruzijai nebuvo lengvesnis - persų ir turkų įsiveržimai, prasidėjo derybos su Rusijos imperija, kuri priartėjo prie Kaukazo. Šios derybos vyko iki amžiaus pabaigos ir baigėsi Gruzijos aneksija. Jeigu domina Rusijos ir Gruzijos santykiai tuo metu reikia peržiūrėti jų istoriją nuo 1721 metų. Plačiau XVIII amžius.

Prijungimas prie Rusijos

Tai gana trumpas Gruzijos istorijos periodas XVIII amžiaus pabaigoje - XIX amžiaus pradžioje. Plačiau Prijungimas prie Rusijos.

XIX amžius

Šio amžiaus istorija - Gruzija Rusijos imperijos sudėtyje. XIX amžiuje Gruziją pasiekė europos civilizacija. Plačiau XIX amžius.

Nepriklausomybė

Tai trumpas šalies nepriklausomybės momentas nuo 1918 iki 1921 metų. 1918 metų gegužės 26 d. Gruzija atsiskyrė nuo Užkaukazės Federacijos ir paskelbė nepriklausomybę. Valstybė iš karto susidūrė su daugybe nacionalinių ir socialinių problemų. Reikėjo malšinti bolševikų sukilimus Osetijoje, trumpai kariauti su Armėnija dėl sienų. Taip pat buvo didelis pavojus iš Sovietų Rusijos, Baltosios armijos ir Turkijos pusių. 1921 metų vasario mėnesį į Gruziją įsiveržė Raudonoji armija, nugalėjo gruzinų kariuomenę prie Tbilisio ir Chašurio, Gruzijos vyriausybė turėjo evakuotis į Batumį, o Gruzija buvo aneksuota ir paskelbta sovietine respublika. Plačiau Nepriklausomybė.

Sovietinis periodas

Prijungta prie Sovietų Sąjungos Gruzija neteko nemažų teritorijų Turkijos naudai, sudarytos sąlygos užslėptams konfliktams, kurie vėliau sukėlė keletą karų. Plačiau Sovietinis periodas.

Gamsachurdijos epocha

Tai buvo trumpas pereinamasis laikotarpis - maždaug nuo 1991 iki 1993 metų pradžios. Per šiuos du metus kūrėsi nepriklausomos Gruzijos valstybės aparatas, bet iškarto atsirado tarp įvairių grupių atsirado prieštaravimai dėl valstybės kūrimo metodų, kurie peraugo į pilietinį karą. Tai buvo idealistų metas, tada dar nešaudė į opoziciją. Šio periodo istorija, kaip idealistai nesusitvarkė su valstybės valdymu ir juos nuvertė banditai ir cinikai. Plačiau Gamsachurdijos epocha.

Ševarnadzės epocha

Šis periodas tęsėsi 10 metų, nuo 1993 iki 2003 metų. Tai buvos sunkūs šaliai laikai - ji pegyveno du metus trukusį pilietinį karą, įvyko karai su Abchazija ir Pietų Osetija, suspėjo susidraugauti su Rusija ir vėl su ja susipykti. Buvo pradėtas statyti naftotiekis Baku-Tbilisi-Džeichan, galutinai palaidojęs gerus santykius su Rusija. Periodas prasidėjo karais megrelijoje ir baigėsi Rožių revoliucija. Plačiau Ševarnadzės epocha.

Saakašvilio epocha

Šis periodas truko nuo 2004 iki 2012 metų ir per jį šalis neatpažystamai pasikeitė į gerąją pusę. Gruzija pergyveno reformas, karą su Rusija Pietų Osetijoje, šnipų skandalus ir ekonominę blokadą. Tai buvo optimizmo periodas, jį sąlyginai galima suskirstyti į tris dalis: taikių reformų periodas nuo Saakašvili atėjimo į valdžią iki naftotiekio Baku-Tbilisi-Džeichan statybos pabaigos (2004-2006). Vėliau prasidėjo "šaltasis konfliktas" tarp Gruzijos ir Rusijos (2006-2008) ir aktyvaus konflikto periodas - nuo 2008 metų karo iki 2012 metų rinkimų. Plačiau Saakašvilio epocha.

Dabartis

Prasidėjo Saakašvilio "Vieningo Naciomnalinio Sąjūdžio" partijos pralaimėjimu 2012 metų rudens rinkimuose. Po reformatorių į valdžią atėjo neryžtingi žmonės, ir šalis gyvena iš inercijos. Apmirė visi biudžeto finansuojami projektai ir rūdijanti armatūra prie valdančiosios partijos būstinės tapo šio periodo simboliu. Plačiau Dabartis.