Ortubani vienuolynas

Ortubani (ორთუბანი) kaimas dešiniajame Dzami upės krante, 850 m aukštyje, 14 km į pietvakarius nuo Kareli.
Mdzovreti (მძოვრეთი) istorinis miestas buvo Dzami upės slėnyje, dabartinių kaimų Ortubani, Citelmta ir Sukaantubani kaimų teritorijoje.
Dėl pavadinimo yra nemažai painiavos: turistiniuose žemėlapiuose vietovė vadinama Zovreti, taip pat vadinama Mzorveti; vienuolynas vadinamas Ortubani vienuolynu, kartais Cicišvili rezidencija.

Miestas (šaltiniuose kartais minimas kaip Dzamischevi ar Mdzovretischevi) buvo ant svarbaus kelio jungusio Vidinę, Aukštutinę ir Žemutinę Kartli sritis, jo pavadinimas kilęs nuo čia stovėjusios muitinės. Senieji istoriniai šaltiniai rašo, kad miestą 113 metais pastatė karalius Mirdatas, mieste buvo daug gyventojų, bet VII amžiaus viduryje jį nusiaubė arabai vadovaujami Murvano Abdul Kazimo.

Ortubani vienuolynas	Ortubani vienuolynas	Ortubani vienuolynas
Author:levan japoshvili	Author:levan japoshvili	Author:Gio Basi

Virš miesto stovi didelė Dzami tvirtovė, ją ir miestą X amžiuje valdė kunigaikštis Adarnese Dzameli, XII-XIII amžiuje buvo karalių valdos, XII-XIII amžiuose priklausė kunigaikščiams Gamrekeli-Torelli, trupą laiką miestą ir tvirtovę buvo užėmę osetinai, XIV amžiuje kunigaikščiai Gamrekeli-Torelli išvijo osetinus, čia valdė apie šimtmetį. Nuo XV amžiaus pirmosios pusės Dzami tvirtovę ir visą slėnį valdė kunigaikščiai Panaskerteli-Cicišvili, kurie XVII amžiuje perkėlė į Mdzovreti savo rezidenciją iš netoliese esančios Samcerisi, čia pastatė rūmus, cerkves ir kitus pastatus. Rūmai buvo svarbus Gruzijos kultūros centras, juose gyveno ir dirbo metraštininkai, rašytojai, poetai, mokslininkai Nodar Cicišvili, Nanuča Cicišvili, Zaza Cicišvili (XVII amžiuje) ir Evstati Cicišvili (XVIII-XIX amžiuose).

XVIII amžiuje miestas sunyko ir buvo vadinamas "mažu miestu". XIX amžiuje kunigaikščiai Cicišvili iš čia išsikėlė, miestas taip pat baigė savo egzistavimą. Per visą miesto gyvavimo laiką jo pagrindiniai gyventojai buvo armėnų ir žydų prekeiviai, miesto viduryje, stačiakampėje aikštėje, buvo muitinės pastatas. Šaltiniuose minimos čia gyvenusių žydų - Džindžichašvili, Dzorelašvili, Ciciuašvili pavardės.
Naujas kaimas Ortubani, pastatytas ant miesto griuvėsių, nepasiekė buvusio miesto dydžio - dar galima pamatyti išlikusį miesto sienos šiaurės vakarų kampą. Prie jo yra dviaukščių namų griuvėsiai. Apie kilometrą į vakarus yra senos pirties pastatas.

Ortubani vienuolynas	Ortubani. Cicišvili bokštas	Ortubani cerkvė
Author:Gio Basi	Author:Lasha_Gabelia	Author:levan japoshvili

Mdzorveti rūmai, bokštai, cerkvė, varpinė ir kiti pastatai pastatyti daugiausiai XVII amžiuje. Kompleksas užėmė nemažą plotą prie kalno šlaito (dabar Ortubani kaimo šiaurės rytų pakraštyje, į pietus nuo kelio). Rūmai (neišlikę) buvo ilgas, vieno aukšto pastatas. Kitas, taip pat vieno aukšto pastatas (neišlikęs) buvo sujungtas su 7 aukštų, 22,3 m aukščio bokštu, kuris buvo pritaikytas ir gynybai ir gyventi jame. Pietvakariuose yra vidutinio dydžio, vienos navos cerkvė, trijų aukštų bokštas-varpinė prie cerkvės pristatytas vėliau. Pirmame jo aukšte - cerkvės vartai, antrasis - gyvenamasis, trečiasis - arkinis, atviras. Kompleksą supo akmeninė tvora, kurios išliko visa šiaurinė dalis, ir dalinai - rytinė ir vakarinė.
Rūmų komplekse dabar įsikūrė vienuolynas. Išlikę pastatai suremontuoti ir remontuokami, pastatyta naujų, aplinka sutvarkyta.
Pirtis (14,8x11,7 m) yra vakarinėje kaimo dalyje. XVII amžiuje pastatytos iš plytų ir tašytų akmenų pirties apatinė dalis yra po žeme.
Kaime, prie posūkio į Dzami tvirtovę, ant kalniuko, stovi nedidelė (7,7x5,2 m), vėlyvųjų viduramžių, vienos navos cerkvė. Cerkvė neseniai suremontuota.
© 2015 J.D.Endriukaitis