Calka municipalitetas

Calka municipalitetas (წალკის მუნიციპალიტეტი) yra Kvemo Kartli srities vakaruose. Municipaliteto plotas 1050,6 km², administracinis centras - Calka miestelis.
Municipalitete 2012 metais gyveno 22 000 žmonių, jame yra 42 gyvenvietės - 2 miestai ir 40 kaimų. Rajone gyvena Ponto graikai, jų daug išvažiavo, bet ir liko nemažai - 17,2%. Cerkvių architektūroje kiek jaučiama jų įtaka. Gruzinai sudaro tik 10,6% rajono gyventojų, daugelis iš jų gyvena Recha kaime, kituose kaimuose - nesenai. Didžiausia municipaliteto nacionalinė grupė - armėnai, jie sudaro net 60,7%, dar yra 10,5% azerų (anklavas Ar-Sarvan, Godaklar, Tedžis ir Čolani kaimuose) ir 0,4% rusų. Ankščiau municipalitete gyveno vokiečiai, kurdai ir čigonai.
Graikai ir armėnai čia atsikėlė iš Turkijos XIX amžiuje, apsigyveno apleistuose gruzinų kaimuose, dažnai kaimus pavadindami jų gimtųjų vietų pavadinimais. Calka graikai turi savo šventę - Trialetoba, švenčiamą rugpjūčio 27 dieną.
Municipalitetas yra nemažame aukštyje, vidutiniškai apie 1600 m virš jūros lygio, vasaros čia, kaip ir visoje Armėnijos plynaukštėje, vėsios. Rajono šiaurėje - Trialeti (aukščiausia viršūnė - Ardževani (2758 m), vakaruose - Samsari (aukščiausia viršūnė - Samsari (3285 m), pietvakariuose - vulkaninės kilmės Džavacheti (aukščiausia viršūnė - Dalidagi (2661 m) kalnagūbriai. Didžiausia municipaliteto upė - Chrami, nuo užtvankos tekanti giliame tarpeklyje. Municipalitete yra didelė Calka vandens saugykla, atsiradusi užtvenkus Chrami upę ir keletas nedidelių ežerų.

Municipaliteto vienos klimatas - vidutiniškai drėgnas subtropinis-kontinentinis, su švelniomis žiemomis ir ilgomis vasaromis. Kitoje, didesnėje rajono dalyje - kalnų stepių klimatas su šaltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Vidutinė metinė temperatūra 5,9 ° C, sausio -4,8 ° C, liepos 16 ° C, absoliutus minimumas -34 ° C, absoliutus maksimumas 33 ° C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 740 mm, daugiausiai kritulių iškrenta pavasarį ir vasaros pradžioje, mažiausiai - žiemą. Samsri, Džavacheti ir Trialeti kalnagūbriuose - trumpos vėsios vasaros ir šaltos žiemos.
Viduramžių tvirtovių municipalitete tik keletas, yra nemažai megalito statinių. Rajonas įdomus archeologijos požiūriu - čia rasta Edzani mezolito stovykla, o Calka plokštikalnė, gali būti, buvo Trialeti kultūros (II tūkst. pr.m.e. pradžia) centras. Užkaukazėje tuo metu žmonės gyveno aukštumose, atskiromis grupėmis. Calka rajone yra nemažai pilkapių, kuriuose dažniausiai randama kermika, bet rado ir aukso dirbinių.

Cerkvė Ardževan-Sarvani kaime	Avranlo kaimas	Avranlo. Šv,Georgijaus cerkvė
Author:Lasha_Gabelia	Author:Альфред Чамуридис	Author:Альфред Чамуридис

Calka (წალკი, arm. Ծալկա, graik. Τσάλκα) - miestelis, Calka municipaliteto administracinis centras, prie Calka vandens saugyklos, 1460 m aukštyje. 2002 metais miestelyje gyveno 1700 žmonių. Senovinis pavadinimas - Edzani, vėliau Barmagzizi (iki 1932 metų). Istoriniuose šaltiniuose minimas X-XV amžiuose, kaip Trialeti religinis ir administracinis centras, čia rezidavo vyskupas.
XIX amžiuje į apleistą miestelį iš Erzurumo atsikėlė graikai ir jį pavadino Barmaksyz. Miestelio cerkvė irgi negruziniškos architektūros. Calka centre yra nedidelė aikštė, nieko įpatingo miestelyje nėra. Netoli Calka yra įspūdingi Chrami upės kanjonai.
Nuo Calka 30 km iki Manglisi, 75 km iki Tbilisi, 38 km iki Tetrickaro (kelias prastas), 67 km iki Ninocminda.
Ardževan-Sarvani (არჯევან-სარვანი) (anksčiau vadintas Lurdžis Sargadi) - kaimas pietinėse Trialeti kalnagūbrio priekalnėse, 1700 m aukštyje, 12 km į šiaurės rytus nuo Calka.
Kaime gyvena azerbaidžaniečiai, tai savotiška azerų anklavo sostinė. Kaime 1721-1728 metais, turkų valdymo metais, įsikūrė persikėlėliai iš Azerbaidžano kaimų Ardževan ir Sarvan. Kiti azerų kaimai yra netoliese - Čolani, Godaklari ir Tedžisi.
Kaime yra išlikusi nedidelė gruzinų, vienos navos, manoma pastatyta XI amžiuje, cerkvė. Jos sienos iš išorės ir vidaus padengtos kruopščiai ištašytomis akmens plokštėmis. Virš durų yra gražiai išraižytas kryžius, langai dekoruoti raižytais ornamentais.

Aškala (აშკალა) (anksčiau vadintas Crici) - kaimas pietiniame Trialeti kalnagūbrio šlaite, 1700 m aukštyje, 14 km į pietvakarius nuo Calka.
Aškala - armėnų gyvenamas kaimas apsuptas buvusių graikų kaimų. Įkurtas Erzurumo armėnų, kurie kaimą pavadino turkų miesto Aškala vardu.
Avranlo (ავრანლო) (anksčiau vadintas Tezi) - kaimas pietinėse Trialeti kalnagūbrio priekalnėse, prie Kci upės, 1580 m aukštyje, 18 km į šiaurės vakarus nuo Calka.
Senuoju savo vardu Tezi kaimas šaltiniuose minimas 1691 metais. Graikai 1828-1829 metais čia atsikėlę iš Turkijos kaimą pavadino Avranlo.
Į šiaurę nuo kaimo, prie Kci upės, ant kalno ir šlaite, yra I tūskst. pr.m.e. megalito statinio 2-2,5 m storio, sudėtos iš akmenų, sienos.
Į pietvakarius nuo kaimo, prie kelio yra megalito menhyras.

Cerkvė Bareti kaime	Berta vienuolyno cerkvė	Kriokliukai prie Beštašeni
Author:evsevi karipidis	Author:Manuchar GHavtadze	Author:Xaris Chakalov

Bareti (ბარეთი) (anksčiau vadintas Baškoi) - kaimas netoli Bareti ežero, 9 km į šiaurės rytus nuo Calka. Kaime yra 5 cerkvės, kai kurios iš jų pastatytos neseniai, kai kurios senovinės, viena iš jų - graikiško stiliaus.
Berta (ბერთა) (anksčiau vadintas Oliangi) - kaimas 18 km į vakarus nuo Calka, 1550 m aukštyje. 2002 metais kaime gyveno 405 žmonės.
Kaimo vakariniame pakraštyje yra Berta vienuolynas. Vienuolynas gražiai sutvarkytas, jame gyvena 17 vienuolių.
Beštašeni (ბეშთაშენი) - kaimas prie Agričai upės, 1540 m aukštyje, 5 km į šiaurės rytus nuo Calka. 2002 metais kaime gyveno 373 žmonės. Iki 1830 metų vadinosi Beškenašeni, čia apsigyvenus graikams iš Erzurumo pervadintas Beštašeni.
Kaime yra Šv.Giorgi cerkvė pastatyta X-XIII amžiuje, netoliese - VII amžiaus cerkvė, 0,5 km į šiaurę nuo kaimo yra Bronzos amžiaus gyvenvietės vieta, megalito tvirtovės likučiai, Bronzos ir vėlesnių amžių pilkapiai ir kapai. Iš tvirtovės išliko nedaug, jos akmenis ištampė vietiniai gyventojai namų statybai.
1938-1939 metais čia dirbo archeologinė ekspedicija, kuri rado čia keltą kultūrinių sluoksnių:
Ankstyvojo Bronzos amžiaus (III tūkst. pr.m.e.) - Kura-Aras kultūros pastatų liekanos, bronziniai peiliai, akmeninis kūjis, molinės gyvūnų figūrėlės etc.
Vėlyvojo Bronzos Amžiaus - keramika, naminių ir laukinių gyvūnų kaulai.
Feodalinio laikotarpio - pastato liekanos.
Ekspedicija ištyrė 7 pilkapius, 4 iš jų yra Ankstyvojo Bronzos amžiaus (2400-2200 metų pr.m.e.), 3 - Viduriniam Bronzos amžiui (II tūkst. pr.m.e.). Rasta obsidiano ir bronzinių ginklų, papuošalų etc.
Megalito tvirtovė, į vakarus nuo upės, - vėlyvojo Bronzos Amžiaus- ankstyvoko Geležies Amžiaus, prie jos kapai, kuriose rasti Kolchidos kultūros kirviai, kūgio formos šalmas etc.
Taip pat rasta vėlesnių, Urartu valstybės laikų (VIII-VII amžiai pr.m.e.) daiktų.
Darakoi (ბეშთაშენი) - kaimas Chrami upės kairiajame krante, 11 km į vakarus nuo Calka. Kaime gyvena armėnai katalikai, persikėlę į jį iš Erzurumo. Kaime yra XIX amžiaus armėnų katalikų bažnyčia.

Dašbaši cerkvė	Chrami upės kanjonas	Gumbati cerkvė
Author:levan japoshvili	Author:Mike Duchidze	Author:evsevi karipidis

Dašbaši (დაშბაში) (anksčiau vadintas Achalklaki) - kaimas 3 km į pietryčius nuo Calka, 1500 m aukštyje. 2002 metais kaime gyveno 367 žmonės.
Kaime yra dvi cerkvės. Ant kalno stovinti Šv.Giorgi cerkvė yra kryžiaus plano su kupolu, pagal užrašus joje, pastatyta X-XI amžiuje Trialeti eristavo Rati. Cerkvė restauruota.
Kita cerkvė be kupolo, pagal užrašų fragmentus išraižytus akmenyje, galima spręsti, kad cerkvę pastatė Trialeti eristavas (kunigaikštis).
Prie kaimo yra Chrami hidroelektrinė ir įspūdingas, gilus Chrami upės kanjonas.
Gumbati (გუმბათი)kaimas pietinėse Trialeti kalnagūbrio priekalnėse, prie Gumbati upės, 1600 m aukštyje, 16 km į šiaurės vakarus nuo Calka.
Kaimo viduryje yra XI-XIII amžiaus cerkvė, jos vakarinėje sienoje yra trys gerai išsilaikę išraižyti užrašai ir bareljefas vaizduojantis Šv.Danielių pas liūtus. Dabar cerkvė priklauso graikams, jie šalia jos pastatė varpinę. Cerkvė aptverta akmenine tvora.
Į šiaurę nuo cerkvės yra megalito tvirtovės liekanos vietinių vadinamos "Kala".
Kizilkilisa (ყიზილქილისა) (anksčiau vadintas Avladi) - kaimas dešiniajame Kci upės krante, 1580 m aukštyje, 19 km į šiaurės vakarus nuo Calka. 2002 metais kaime gyveno 1848 žmonės.
Keletą kilometrų nuo kaimo, gražiame Tvankara upės slėnyje yra nedidelė VII-IX amžiaus cerkvė. Senos cerkvės griuvėsius atstatė graikai, kurie ją vadina "Hagia Sofia". Prie jos yra šventas šaltinis.
Kldekari tvirtovė (კლდეკარი) - senovinės ir sunkiai pasiekiamos, bene vienintelės rajone, tvirtovės griuvėsiai. Įdomus vienos dienos trekingo maršrutas. Plačiau Kldekari tvirtovė

Kizilkilisa cerkvė	Santa kaimas	Uzungioli ežeras
Author:Аш	Author:lia aslanidou	Author:irakli chikava

Nardevani (ნარდევანი) (anksčiau vadintas Oltisi) - kaimas 17 km į vakarus nuo Calka, 1520 m aukštyje. 2002 metais kaime gyveno 1516 žmonių. Kartu su gretimu kaimu Ajazma sudaro nedidelį armėnų gyvenamą anklavą. Toliau į vakarus - negyvenamos kalnuotos vietos.
Kaime yra armėnų Šv.Sarkis cerkvė, šalia jos - didelė megalito tvirtovė, pastatyta iš didžiulių vulkaninio tufo akmenų be skiedinio, kiek atstatyta viduramžiais, vietinių vadinama "kala". Tvirtovės sienų storis 2,5-3 m, didžiausias aukštis, prie pietvakarinio kampo - 4,5-5 metrai. Tvirtovė yra pietinėje, aukštesniojoje kaimo dalyje, netoli kelio į Ninocminda.
Ozni (ოზნი) - kaimas 19 km į vakarus nuo Calka, 1600 m aukštyje. 2002 metais kaime gyveno 754 žmonės. Į vakarus nuo kaimo yra megalito tvirtovės liekanos.
Santa (სანთა) (anksčiau vadintas Ucchlo) - graikų kaimas pietiniame Trialeti kalnagūbrio šlaite, 9 km į šiaurės vakarus nuo Calka, 1580 m aukštyje. 1835 metais kaime apsigyveno graikai.
Kaime yra XI-XII amžiaus cerkvė, perstatyta XIX amžiuje. Apie 1 km į šiaurę nuo kaimo yra nedidelis Uzungioli ežeras.
Virš kaimo, šiaurėje, kalno šlaito viduryje yra megalito tvirtovės liekanos, vietinių vadinamos "Korogli". Tvirtovė pastatyta iš akmenų be skiedinio. Tvirtovės ilgis 30 m, plotis 14 m, sienų storis 2,5-3 m. Cilindro formos bokštų diametras 9 m, 2,7 m bokštų viduje. Apie tvirtovę sukurta legenda, kad ją pastatė banditas Korogli.

Sakdrioni. Švidi Dzma cerkvė	Sakdrioni cerkvė	Sakdrioni. Šv.Kosmas cerkvė
Author:Manuchar GHavtadze	Author:Manuchar GHavtadze	Author:Manuchar GHavtadze

Sakdrioni (საყდრიონი) (iki 2010 metų Edikilisa (ედიქილისა) - kaimas prie pietinių Džavacheti kalnagūbrio šlaitų, dešiniajame Kci upės krante, 1540 m aukštyje, prie kelio Calka-Ninocminda, 13 km į vakarus nuo Calka. 2002 metais kaime gyveno 351 žmogus, dauguma graikai (96%). Nuo 2002 metų daug graikų emigravo, čia atsikėlė žmonės iš Adžarijos Chulo ir Keda rajonų. 2006 metais kaime gyveno apie 300 žmonių, iš kurių jau 90% buvo gruzinai.
Ankstesnis kaimo vardas Edikilisa, išvertus iš turkų kalbos reiškia "septynios cerkvės". Kaimą XIX amžiaus pradžioje įkūrė čia iš Turkijos persikėlę graikai. Kaime iš tikro yra 7 viduramžiais pastatytos cerkvės, nors kai kurių išliko tik griuvėsių fragmentai.
Kaime yra neblogai išsilaikiusios viduramžiais pastatytos nedidelės, vienos navos Švidi Dzma ir Šv.Demetre cerkvės ir, iš senesnės perstatyta, graikų Šv.Kosmas cerkvė ir dar keletas įvairaus stovio. Kaime yra rūmų griuvėsiai, išlikusios sienos. Kaime tikrai yra ką pažiūrėti.
Tedžisi (თეჯისი) (anksčiau Čolaki) - kaimas Trialeti kalnagūbrio priekalnėse, 11 km į šiaurę nuo Calka. 2002 metais kaime gyveno 607 žmonės.
Kaime yra 2 viduramžiais pastatytos cerkvės - Hagia Šv.Nikoloz ir Šv.Konstantino. Šv.Konstantino cerkvė pastatyta iš didžiulių tašytų akmenų, cerkvės viduje yra didelis menhyras, kuriame, jau krikščionybės laikais, iškaltas kryžius. Bažnyčia juosia megalito statinio - sienos liekanos, pastatytos iš didelių akmenų be skiedinio.
Tikilisa (თიქილისა) (dabar Gantiadi (განთიადი) - kaimas Džavacheti plokštikalnėje, dešiniajame Kci upės krante, 1550 m aukštyje, prie kelio Calka-Ninocminda, 11 km į vakarus nuo Calka. 2002 metais kaime gyveno 167 žmonės.
Kaime yra graži viduramžiais pastatyta cerkvė, perstatyta į graikišką.
Trialeti (თრიალეთი) (dabar Gantiadi (განთიადი) - miestelis Čočiani plokštikalnėje, Chrami upės dešiniajame krante, 1500 m aukštyje, prie kelio Tetrickaro-Calka, 7 km į pietus nuo Calka. Miestelyje gyvena 1017 žmonių - graikai, armėnai ir gruzinai.
1857 metais čia atsikėlė vokiečių kolonistai, gyvenvietę pavadino Rosenbergu. 1941 metais vokiečiai buvo ištremti, miestelyje liko liuteronų bažnyčia.

Tikilisa cerkvė	Trialeti vokiečių bažnyčia	Chrami upės kanjonas prie Calka
Author:Lasha_Gabelia	Author:levan japoshvili	Author:komladze