Šemokmedi vienuolynas

Šemokmedi vienuolynas (შემოქმედის სამონასტრო კომპლექსი) - yra ant aukštos kalvos Bžuži upės kairiajame krante, Šemokmedi kaime, apie 6 km į pietryčius nuo Ozurgeti centro.
Vienuolynas nedidelis - dvi viena šalia kitos stovinčios cerkvės ir varpinė. Viskas pastatyta iš tamsaus akmens.

Bazilikos tipo Išganytojo cerkvė pastatyta XII amžiuje, (virš vieno iš įėjimų į ją išraižytas kryžius, šešiakampė ir penkiakampė žvaigždės), kitą - skliautinę "Zarzma" cerkvę su kupolu XVI amžiaus pabaigoje pastatė kunigaikštis Vachtang I Gurieli. Varpinė pastatyta taip pat XVI amžiuje, atstatyta 1831 metais. Vienuolyne yra kunigaikščių Gurieli laidojimo kripta.

Šemokmedi vienuolynas Šemokmedi vienuolynas Šemokmedi vienuolynas
Šemokmedi vienuolynas Šemokmedi vienuolynas Šemokmedi vienuolynas
Author:Nickusha Author:J.D.Endriukaitis Author:J.D.Endriukaitis

Iki XIX amžiaus vienuolyne stovėjo keli pastatai su vienuolių celėmis. Jie buvo sugriauti amžiaus pradžioje sukilimo prieš rusus metu. XIX amžiuje vienuolynas keletą kartų buvo apiplėštas, cerkvė pažeista. Vienuolyno sargai sugadino freskas - jie cerkvėje kūreno laužus. Galutinai freskas sugadino lietus.
Vienuolyne saugoma keletas senovinių rankraščių ir vertingų ikonų.

Šemokmedi vienuolynas Šemokmedi vienuolynas Šemokmedi vienuolynas
Šemokmedi vienuolynas Šemokmedi vienuolynas Šemokmedi vienuolynas
Author:J.D.Endriukaitis Author:J.D.Endriukaitis Author:J.D.Endriukaitis

Gorisperdi cerkvė (გორისფერდის ეკლესია) - yra ant aukštos kalvos dešiniajame Bžuži upės krante, apie 700 m į rytus nuo Šemokmedi vienuolyno. Dėl stačių uolėtų šlaitų, kalvos viršus buvo sunkiai prieinamas. Kalva buvo aptverta akmenine siena, teritorija sienos perimetre - apie 700 m².

Gruzija

Gorisperdi Šv.Giorgi cerkvė buvo pastatyta iš akmens viduramžiais. Dar XX amžiuje buvo išlikusios senosios cerkvės sienos ir ikonostaso fragmentas. 1980 metais buvo išlikę grindų liekanos ir kampiniai akmenys. 1992 metais šioje vietoje pastatyta nauja cerkvė. Išlikę senosios cerkvės akmenys saugomi Ozurgeti istorijos muziejuje.

© 2016-18 J.D.Endriukaitis