Gruzinų kalba

Gruzinų kalba (ქართული ენა; kartuli ena) — Kaukazo kalbų grupės, kartvelų kalbų šeimos kalba, oficiali Gruzijos valstybės kalba. Kaukazo kalbų grupės kalbos labai skirtingos. Dar senovės graikų istorikas Strabonas rašė, kad I amžiuje prieš mūsų erą Dioskurijos srityje (dabartinio Suchumio apylinkės) romėnams reikėjo 70 vertėjų. Kartvelų kalbų šeimai taip pat priklauso megrelų ir svanų kalbos.
Gruzinų kalba yra nepaprasta ir neįprasta kalba, nėra indoeuropietiška, todėl jos vidinę logiką suprasti gana sudėtinga. Ji skiriasi ir nuo tiurkų ir nuo semitų kalbų, nors vietomis panaši į japonų kalbą.
Gruzinų kalba naudoja gruzinų raidyną, sudarytą fonetiniu principu. Šią kalbą naudoja daugiau kaip 4 milijonai žmonių.

Pirmąjį literatūros kūrinį gruzinų kalba, "Šventosios karalienės Šušanik kankinės gyvenimas", parašė Jakobas Rustaveli tarp 476 ir 483 metų. Seniausias tiksliai datuotas rankraštis "Maravaltavi" - 864 m. 1629 metais Romoje išspausdintas pirmasis leidinys gruzinų kalba. 1709 metais išspausdintas pirmasis leidinys gruzinų kalba Gruzijoje ("Naujasis Testamentas"). 1819 metais išėjo pirmasis laikraštis gruzinų kalba - "Sakartvelos gazeti".
Gruzinų kalboje yra nemažai dialektų: kartli, kachetų, imeretų, pšavų, račų, adžarų, mochevų, tušinų ir kiti.
Gruzinų kalba linksniuojama, yra 7 linksniai. Yra vienaskaita ir daugiskaita. Giminių gruzinų kalboje nėra. Gruzinų kalba yra aggliunatyvinė. Suformuoti veiksmažodžiui naudojami susijungiantys priešdėliai ir priesagos, viename žodyje gali būti iki 8 morfemų. Pavyzdžiui: žodis "აგეშენებინათ" ("jums reikėjo pastatyti") sudarytas iš šių morfemų: ა-გ-ე-შენ-ებ-ინ-ა-თ.