Saparo vienuolynas. Samcche-Džavacheti

Saparo vienuolynas (საფარის მონასტერი ). Nuo Achalciche centro iki vienuolyno 10 km neblogu gruntiniu keliu, pravažiuojamu netgi autobusais. Nuo kelio atsiveria gražūs vaizdai į Achalciche miestą, Mtkvari upės slėnį ir kalnagūbrį už jo. Vienuolynas pasislėpęs miške, siaurame tarpeklyje, nuo kelio pasimato tik privažiavus prie pat jo. Išeiginėmis dienomis vienuolyną lanko nemažai ekskursijų, jame būna daug žmonių, todėl vienuolyną geriau apžiūrėti paprastomis dienomis.

Pirmoji cerkvė čia pastatyta ne vėliau kaip X amžiuje. Paprastos architektūros, akmens plokštėmis dengtu dvišlaičiu stogu, cerkvė išliko iki dabar. Vienuolynas atsirado mongolų laikotarpiu, kai Samche kunigaikštystė tapo beveik nepriklausoma. Samcche nuo 1268 metų valdė Sargis Džakeli, kuris savo gyvenimo pabaigoje tapo vienuoliu. Jo sūnus Beka valdė 1285-1306 metais, jis įkūrė šį vienuolyną, jo portretą galima pamatyti ant cerkvės pietinės sienos. Vienuolynas veikė iki XVI amžiaus, turkų įsiveržimo. Valdant turkams vienuolynas buvo apleistas iki XIX amžiaus pabaigos. 1893 metais vienuolyne apsigyveno rusų vienuoliai, bet neilgam, atėjus sovietų valdžiai vienuolynas buvo uždarytas. Gruzijai atgavus nepriklausomybę vienuolyne vėl apsigyveno vienuoliai.

Saparo vienuolynas	Saparo vienuolynas	Saparo vienuolynas

Vienuolyno teritorijoje yra keliolika pastatų. Prie įėjimo - gyvenamasis ar ūkinis pastatas, laipteliais palypėjus žemyn - didelė lauko terasa, atrodo čia turėtų veikti kavinukė, bet jos veikiančios nemačiau. Iš terasos atsiveria puikūs vaizdai.
Pats seniausias vienuolyno pastatas - X amžiaus cerkvė. Cerkvės viduje atkreipkite dėmesį į neįprastus kolonų kapitelius.
Šalia yra XIII amžiaus cerkvė su kupolu, varpinė. Kiek toliau ir žemiau - ūkiniai pastatai. Pakilus šlaitu į viršų rasite nedidelę gynybinę pilį. Trys jos bokštai gana neblogai išsilaikę. Ten yra ir neaukšta akmeninė siena. Kalno šlaite, žemiau pilies - kažkokių pastatų griuvėsiai ir vienuolių kelės dalinai iškirstos lavos uoloje, dalinai pastatytos iš akmenų.

Šv.Saba cerkvė - pati didžiausia, yra durys iš šiaurinės ir pietinės jos pusių. Pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, pavadinta Sargis Džakeli vardu jam tapus vienuoliu. Cerkvės freskos nutapytos truputį vėliau - XIV amžiuje. Jos neblogai išsilaikė, nežiūrint ilgo turkų valdymo laikotarpio. Įprastai, musulmonai freskose nutrindavo veidus, čia to nėra, tik angelo atvaizdui prie įėjimo kiek subraižytas veidas.
Prie pagrindinės cerkvės yra dvi labai mažos cerkvės. Visų vienuolyno pastatų stogai dengti akmens plokštėmis. Iš tokių pat plokščių suręstas ir varpinės kupolas. Ši technologija Gruzijoje gana reta. Įprastai stogus dengdavo čerpėmis, kurias kartais pakeisdavo skarda. Čia statytojai pasistengė, nepagailėjo laiko ir pastangų, todėl stogai išliko tokie pat, kokie ir buvo iš pradžių.
Pati varpinė nelabai išraiškinga, be raižinių, ji labai skiriasi nuo Šv.Saba cerkvės, kuri išpuošta gausiais raižiniais.
Vienuolyno pietinėje dalyje, žemai - ūkiniai pastatai ir vienuolių kelės. Ten lankytojai neįleidžiami. Ten yra šaltinis.

Saparo vienuolynas	Saparo vienuolynas	Saparo vienuolynas