Kvatachevi vienuolynas

Kvatachevi vienuolynas (ქვათახევი მონასტრა), Kvabtachevi vienuolynas - garsus Gruzijoje vienuolynas yra Trialeti kalnagūbrio šiauriniame šlaite, pastatytas XII-XIII amžiuje, Gruzijos aukso amžiaus laikotarpiu, jo cerkvė panaši į kitas tuo metu pastatytas cerkves.
Vienuolyną galima pasiekti gruntiniu keliu, atsišakojančiu nuo Mcheta-Gori kelio (yra rodyklė), 3 km į rytus nuo Kavtischevi kaimo. Kelias eina pro Cinarechi kaimą, už jo Kavtura upės ir jos kairiojo intako tarpekliais pro Magalaan cerkvės kompleksą. Nuo posūkio iki vienuolyno 9 km.

Kvatachevi vienuolynas	Kvatachevi vienuolynas	Kvatachevi vienuolynas
Author:levani gogoladze	Author:levani gogoladze	Author:levani gogoladze

Kvatachevi vienuolynas įkurtas XII amžiaus pabaigoje, buvo kunigaikščių Ioseliani globoje. 1386 metais vienuolyną apiplėšė Tamerlano kariuomenė, rašoma, kad jie pagrobė daug vertybių iš turtingo vienuolyno. Vienuolyne slėpėsi daug vienuolių ir žmonių iš apylinkių, jiems atsisakius priimti islamą, buvo uždaryti cerkvėje ir sudeginti. Nuo to laiko vienuolynas laikomas šventu.
Vienuolyną atstatė karalius Aleksandras Didysis (1412-1442). 1735-1740 metais vienuolynas buvo uždarytas, jo vertybės paslėptos oloje netoliese, jos surastos 1809 metais ir gražintos vienuolynui.

Nedidelį ir labai jaukų, dabar veikiantį, Kvatachevi vienuolyną sudaro cerkvė, valgykla, vienuolių celės ir siena su bokštu.
Kvatachevi kryžiaus-kupolo tipo cerkvė pastatyta XII amžiaus pabaigoje - XIII amžiaus pradžioje, jos architektūra ir puošyba labai panaši į Betani cerkvės.

Cerkvė gausiai dekoruota nuostabiais raižiniais akmenyje: ornamentais išpuošti langų pakraščiai, gausiai dekoruotos šiaurinė, vakarinė ir pietinė cerkvės sienos, ant rytinės sienos - didelis, akmenyje išraižytas, reljefinis kryžius.
Cerkvės vidus buvo ištapytas, bet XIV amžiaus pabaigoje, freskos išdegė. Dabar neišliko net buvusios tapybos pėdsakų. Vėliau cerkvės vidus buvo ištinkuotas.

Vienuolyną juosianti siena (55,4x59,2 m) pastatyta nelygioje vietoje, todėl jos aukštis svyruoja nuo 2 iki 5-6 m. Pietinėje sienos dalyje yra vartai.
Dviejų aukštų bokštas (5,5x8,2) yra į pietus nuo cerkvės. Bokštas pastatytas iš akmens gabalų, jame buvo gyvenamosios patalpos. Dabar sunku nustatyti kurios jo dalys yra originalios, kurios iš vėlesnių laikų.

Dviejų aukštų varpinė pastatyta 1872 metais.
Valgykla (6,7x10,2 m) yra vienuolyno šiaurės vakarų kampe. Valgykla pastatyta iš akmens gabalų, jos vakarinėje sienoje išliko du dideli židiniai.
Pastatas su vienuolių celėmis XIX amžiuje pristatytas prie vakarinės vienuolyno sienos.