Darjali tarpeklis
Darjali tarpeklis (დარიალის ხეობა) - siauras, apie 1000 m gylio, Tereko (Tergi) upės tarpeklis yra prie Rusijos-Gruzijos sienos, Kazbeko kalno papėdėje. Tarpekliu eina Gruzijos Karo kelias jungiantis Gruziją su Rusija.
Tarpeklio ilgis apie 13,5 km (apie 11 km Gruzijoje), jo pradžia laikoma Tergi ir Čcheri upių santaka, kiek į šiaurę nuo Stepancminda miesto; pabaiga Verchnij Lars gyvenvietė Rusijoje.
Laikas nuo laiko į tarpeklį nuslenka lavinos nuo Devdokari ledyno, paskutinį kartą lavinos du kartus nuslinko 2014 metais.
Darjali pavadinimas kilo iš persų kalbos - Dar-e Alān reiškia Alanų vartai. Žemės į šiaurę nuo tarpeklio pirmaisiais mūsų amžiais priklausė Alanijai. Tarpeklis, Iberijos vartų, Darialani ar Kaukazo vartų pavadinimais, minimas Gruzijos metraščiuose; graikų geografas Strabonas tarpeklį vadino Porta Caucasica ir Porta Cumana; Ptolomėjus - Fortes Sarmatica. Romėnų istorikas Titus Flavius Josephus I amžiuje rašė kad Aleksandras Didysis nežinomoje perėjoje (kurią kai kurie lotynų ir graikų autoriai tapatino su Darjali) pastatė geležinius vartus.
252-253 metais Sasanidų Iranui aneksavus Iberiją Darjali tarpeklį kontroliavo persai, nuo 628 metų tarpeklį kontroliavo Vakarų Tiurkų kaganatas, 644 metais tarpeklio kontrolę perėmė arabų Rašidun Kalifatas. Vėliau Darjali priklausė Gruzijos karalystei, mongolų Ilchanatui ir Aukso Ordai. Dar vėliau tarpeklį netiesiogiai kontroliavo Safavidų Iranas ir Kadžarų valstybė, kol XIX amžiaus pradžioje, Rusijos Imperijai aneksavus Gruziją, jis pateko rusų valdžion.
Darjali tarpeklis visada buvo labai svarbus strategiškai kaip vienas iš nedaugelio kelių per Kaukazą, jame visą laiką, vėliausiai nuo 150 metų p.m.e., čia stovėjo įtvirtinimai. Rusų Darial fortas stovėjo šiauriniame tarpeklio gale, 1447 m aukštyje.
Cdo kaimas | Gveleti alpinistų stovykla | Krioklys prie Gveleti |
Author:di_onise | Author:Oleg Gritskevich | Author:levan japoshvili |
Cdo (ცდო) - nedidelis kaimas kairiajame Tergi upės krante, 1760 m aukštyje, pirmasis Darjali tarpeklio kaimas, aukštai virš Gruzinų Karo kelio, 4 km į šiaurę nuo Stepancminda.
Gveleti (გველეთი) - buvęs kaimas prie Devdaraki (kairiojo Tergi intako) ir Tergi upių santakos, 1560 m aukštyje, 7 km į šiaurę nuo Stepancminda.
Gveleti buvo aūlas kuriame gyveno ingušai, iš jo liko tik keleto namų pamatai. Sovietiniais laikais, žemiau prie kelio, pristatė bjaurių betoninių pastatų.
Prie kaimo yra tvirtovės, minimos gruzinų XVI amžiaus metraštyje, liekanos. 1301 metais karalius Davidas VIII sukilo prieš mongolus ir pabėgo į Gveleti tvirtovę.
Į vakarus nuo Gveleti,Devdaraki upės tarpeklyje yra alpinistų stovykla ir vaizdingi kriokliai.
Archangelų Mykolo ir Gabrieliaus vienuolynas yra prie Gruzinų Karo kelio, Tergi upės dešiniajame krante ir Chde upės (Tergi dešiniojo intako) kairiajame krante, netoli jų santakos, 10 km į šiaurę nuo Stepancminda.
Didelis vienuolynas pradėtas statyti 2005 metais ir iškilmingai atidarytas 2011 metais.
Archangelų Mykolo ir Gabrieliaus vienuolynas | Darjali tvirtovė | Darjali tvirtovė |
Author:Andrey | Author:Davit Tchalidze | Author:zachito tosh |
Darjali tvirtovė (დარიალის ციხე), dažnai vadinama Tamaros pilimi, nors nieko bendro su legendine karaliene neturi, yra ant aukštos uolos Tergi upės kairiajame krante. priešais jos santaką su Chde upe, netoli Gruzijos muitinės, 11,5 km nuo Stepancminda.
Pagal Gruzijos istorinę tradicija tvirtovės statyba priskiriama karaliui Vachtangui Gorgasali (V amžius), bet iš tikro tvirtovė pastatyta žymiai anksčiau.
Dabar iš tvirtovės išliko tik įvairių laikų statybos griuvėsiai. Seniausi matomi statybos sluoksniai yra antikos laikų ir ankstyvųjų viduramžių, daugiausiai išliko vėlyvųjų viduramžių griuvėsių. Originali tvirtovė užėmė apie 100x80 m plotą, iš jos ėjo slaptas tunelis prie upės, kurio griuvėsių likučiai išliko iki dabar.
Darjali-Verchnij Lars - vienintelis Gruzijos-Rusijos sienos punktas yra Darjali tarpeklyje, apie 12 km į šiaurę nuo Stepancminda miesto. Plačiau Darjali-Verchnij Lars sienos perėjimo punktas.
Darjali tarpeklis | Darjali tarpeklis | Darjali tarpeklis |
Author:Ekaterine Mgaloblishvili | Author:Mustafa Öncan | Author:Rafail H |