Dadiani rūmai. Zugdidi miestas, Samegrelo

Dadiani rūmai (დადიანების სასახლეთა) - Megrelijos valdovų kunigaikščių Dadiani rūmai yra pačiame Zugdidi miesto centre, juose veikia Istorijos ir Architektūros muziejus, aplink juos parkas, į rytus nuo jų - Zugdidi botanikos sodas.
Kelias į rūmus eina nuo bulvaro Zugdidi centre, pro stadioną. Už stadiono pateksime į didelį parką, jo viduryje fontanai, kairėje pusėje - rūmų arklidės. Tiesiai prieš mus Dadiani rūmai, šalia jų, kairėje, nedidelė cerkvė. Už rūmų taip pat yra nedidelis parkas. Į rytus nuo rūmų - didelis Zugdidi botanikos sodas. Be minėtų pastatų dar yra šiltnamis, pirtis, geležiniai ornamentiniai vartai atvežti iš Stambulo ir trijų aukštų pilaitė, iš kurios pabūklų buvo šaudoma švenčių metu.

Buvo ir kitų pastatų, tarp jų ir mediniai Murato rūmai, kurie 1895 metais sudegė.
Italų misionierius Andželo Lamberti, XVII amžiuje lankęsis Gruzijoje, rašė, kad "kunigaikštis turi daugiau kaip 50 rūmų, tarp kurių Zugdidi rūmai gražiausi: pastatyti iš labai gero akmens, jų vidus įrengtas persiškai".
Davido Dadiani rūmų likučius galima pamatyti prie pagrindinio įėjimo į botanikos sodą. Šie dviejų aukštų rūmai buvo pastatyti 1837-1838 metais, juose buvo 28 kambariai. Rūmai buvo pastatyti iš akmens, vėliau prie jų pristatyti mediniai priestatai iš kaštono.
1855 metais rūmus užėmė turkai, vadovaujami generolo Omar Paša, rūmus pavertė karo ligonine. Pasitraukdami turkai rūmus sudegino. Jie buvo atstatyti, bet neužilgo vėl sudegė. Daugiau jų neatstatinėjo, jų akmenys buvo panaudoti Niko Dadiani rūmų statybai.

Zugdidi. Dadiani rūmai	Zugdidi. Dadiani rūmai	Zugdidi. Dadiani rūmai
Author:Pogromca Gašnič	Author:levan japoshvili	Author:zuradumbadze

Dabartiniai rūmai pastatyti 1873-78 metais kunigaikštienei Jekaterinai Dadiani. Projektuodamas rūmus architektas Edwig Jacob Rice nužiūrėjo Voroncovų rūmus Alupkoje. Rūmai - neogotikinio stiliaus, jie panašūs į Anglų pilis su rytietiška įtaka. Rūmų vidus - gruzinų, rusų ir persų stiliaus. Rūmų komplekse yra trijų aukštų angliško stiliaus bokštas, vadinamas Nekaltosios Mergelės Bokštu, kuriame buvo saugoma relikvija - Šv.Marijos drabužis.
Medinis balkonas į vidinį kiemą vadinamas Karalienės balkonu. Jis stovi ant 51 masyvių medinių atramų, jos laiko balkoną be vinių. Jose inkrustuota daugiau kaip 50 000 mozaikų. 1980 metais balkonas buvo restauruotas.

Antrieji rūmai pastatyti XIX amžiaus 9 dešimtmetyje Jekaterinos sūnui Niko Dadiani, paskutiniam Megrelijos valdovui, pagal architekto Leonido Vasiljevo projektą. Architektas sumaniai apjungė gruziniškus interjerus su rusišku eksterjeru, kas tame laikotarpyje buvo labai neįprasta.
Kunigaikščiui Niko Dadiani 1866 metais atsisakius sosto, jo sesuo Salome su motina išvažiavo į Paryžių, kur 1868 metais ištekėjo už maršalo Miurato anūko princo Ašilio Miurato. Jis į Megreliją atvežė keletą bonapartistų relikvijų, tarp jų vieną iš trijų Napoleono pomirtinių kaukių. Ji eksponuojama Istorijos muziejuje, kuris užima dalį rūmų komplekso.

Zugdidi. Dadiani rūmai	Zugdidi. Dadiani rūmai	Zugdidi. Dadiani rūmai
Author:Pogromca Gašnič	Author:Szymon Porwolik	Author:Badri Nadaraia

Dadiani rūmų Istorijos ir Archeologijos muziejus (დადიანების სასახლეთა ისტორიულ-არქიტექტურული მუზეუმი). Pirmąją archeologinių radinių iš senovinio Nokalakevi miesto ekspoziciją 1840 metais paruošė Megrelijos kunigaikštis Davidas Dadiani. Visi kunigaikščių rūmai paversti muziejumi 1921 metais gruzinų etnografo ir geologo Akakijaus Čanturia iniciatyva.
Dabar muziejaus kompleksą sudaro dveji rūmai, Šv.Mergelės cerkvė ir Zugdižio botanikos sodas.
Muziejaus salių plotas 7706 m², jo fondą sudaro 44 475 eksponatų: I amžiaus pr.m.e. - XIX amžiaus auksinai daiktai (ikonos, įvairūs religiniai daiktai, meno dirbiniai); archeologinėje ekspozicijoje: Senovės Graikijos ir Gruzijos kultūros daiktai, šventos krikščionybės relikvijos, Europos taikomoji dailė (Boulet, Rococo, Imperinio stiliaus), Megrelijos kunigaikščių ir karališkųjų Prancūzijos, Rusijos, Ispanijos šeimų relikvijos, XV-XIX amžių manuskriptai; Napoleono (6 000 knygų) ir Dadiani šeimos bibliotekos, Europos ir Azijos ginklai, Rusijos peredvižnikų paveikslai, Prancūzų tapytojų bataliniai paveikslai, Anglijos marinistų paveikslai, turtinga (5000 eksponatų) fotografijų kolekcija, krištolo,fajanso kolekcija. Unikalūs muziejaus eksponatai: Tagilono lobis (pirmasis tūkstantmetis pr.m.e.), krikščionių šventos relikvijos, patekusios į Gruziją po Konstantinopolio žlugimo, auksinė antikos kaukė, karalienės Tamaros motinos Bordochan ikona (XII amžius).
Muziejus dirba kasdien, išskyrus pirmadienius, 10:00-18:00. Bilieto kaina 2 GEL.

Dadiani rūmai. Cerkvė	Parkas prie Dadiani rūmų	Dadiani rūmai. Tarnų pastatas
Author:Bakur Gogokhia	Author:Alen Ištoković	Author:Pogromca Gašnič

Zugdidi botanikos sodas (ზუგდიდის ბოტანიკური ბაღი) įkurtas XIX amžiaus viduryje, dabar priklauso Gruzijos Mokslų Akademijai.
Parką prie savo rūmų 1840 metais pradėjo kurti Megrelijos kunigaikštis Davidas Dadiani. Jis aptvėrė nemažą miškingą plotą netoli jo rūmų, kurį vadino "Bagdado sodais", pasikvietė sodininkystės specialistus iš Europos. Vėliau rūmus valdė ir sodą plėtė Jekaterina Čavčavadze-Dadiani. Jekaterina su entuziazmu plėtė sodą, pakvietė landšafto architektą Joseph Babini, čia pasodino daug vietinių ir egzotiškų augalų. Neužilgo po įkūrimo sodas laimėjo pirmąją vietą Rusijos Imperijos geriausio parko išplanavimo konkurse. Vėliau parką nusiaubė bėsitraukianti turkų kariuomenė, bet Jekaterina parką atgaivino, apsodino naujais augalais. 1882 metais Jekaterinai mirus, jos sūnus Niko apleido Zugdidi rūmus ir sodą.
1922 metais Dadiani sodas pavadintas Zugdidi botanikos sodu, jo direktoriumi tapo mokslininkas Akakijus Čianturija. 2005 metais Gruzijos vyriausybė skyrė 40 000 GEL sodo sutvarkymui, Zugdidi municipalitetas kas mėnesį skiria po 5000 GEL.
Sodo plotas 26,4 ha, jis beveik nepasikeitė nuo kunigaikščių laikų. Sode yra oranžerija, augalų gydykla, labirintas, šiltnamis ir dirbtinis ežeriukas. Parke auga daug vietinių augalų ir egzotiškų augalų iš viso pasaulio, jų tarpe viena iš didžiausių pasaulyje rožių kolekcija.