Ackuri tvirtovė. Samcche-Džavacheti

Ackuri tvirtovė	Ackuri tvirtovė	Ackuri tvirtovė
Author:Archil Kikvadze	Author:Archil Kikvadze	Author:Archil Kikvadze

Ackuri tvirtovė (აწყურის ციხე) . Tvirtovė stovi ant atskiro kalno Mtkvari upės dešiniajame krante, Boržomi tarpeklio pradžioje. Senovėje čia buvo nemažas miestas, todėl ir tvirtovė nemaža. Tvirtovė gerai matoma nuo kelio Tbilisi-Achalciche, yra netoli jo - tereikia Ackuri kaime tiltu pervažiuoti į kitą Mtkvari upės pusę. Turistų kažkodėl nelankoma gausiai.
Ackuri gyvenvietė labai sena. Archeologų nuomone žmonės čia jau gyveno Bronzos amžiuje, apie 1700 m. prieš mūsų erą. Kažkur IX amžiuje čia atsirado pirmoji tvirtovė. Dabartinė tvirtovė pastatyta XIV-XVIII amžiuose. Tvirtovės siena nuo Ackuri cerkvės pusės - pati seniausia, siena nuo tilto pusės - pati vėliausia, turkų pastatyta.

Evlija Čelebi XVII amžiaus viduryje aprašė tvirtovę:
Ją vadina "Aleksandro bedugne". Pagal "Šeref-name", tai pirmoji tvirtovė pastatyta Giurdžistane. Ją pastatė Aleksandras Didysis, tai įrodo jos dydis, keturkampė forma ir granito akmenys. Ši keturkampė sena tvirtovė - vyrauja Giurdžistano žemėje, Achalciche ribose. Tvirtovė turi vartus, atkreiptus į pietus. Yra mečetė, užeigos namai ir pirtis, apie keturiasdešimt-penkiasdešimt prekybos namelių. Daug nuostabių vynuogynų ir sodų. Todėl, kad šios vietos yra šavšeti tautos ribose, gyventojai kalba gruzinų kalba.

Ackuri tvirtovė	Ackuri tvirtovė	Ackuri tvirtovė
Author:Archil Kikvadze	Author:Archil Kikvadze	Author:Archil Kikvadze

1802 metais likvidavus Gruzijos karalystę ir prijungus ją prie Rusijos imperijos, šiauriau Ackuri buvo Rusijos-Turkijos siena. Tvirtovė buvo didelis ir rimtas įtvirtinimas, ir Boržomi tarpeklis tuo metu buvo sunkiai praeinamas. Laikas nuo laiko iš Ackuri turkai puldinėdavo apylinkes. Pavyzdžiui, dar Achalciche apsiausties metu, turkai užpuolė Boržomi. Rusų kariuomenės vadovybė nusprendė užimti Ackuri tvirtovę, kad galėtų geriau kontroliuoti Boržomi tarpeklį.
Nuo Achalciche iki Acchura tik dvidešimt devyni varstai, ir kunigaikštis Vidbolskis priėjo prie jo tą pačią dieną, 17 rugpjūčio. Pilies įgula, sudaryta iš penkių šimtų ginkluotų lazų ir tūkstančio ginkluotų gyventojų, jau pasiruošusi gynybai. Tiesa, sąlyginai nedideliam Ackurui sunku buvo laikytis po Achalciche kritimo, bet šturmuoti citadelę, pastatytą ant granito uolos keliais aukštais, vis dėl to buvo rizikinga. Prie sienų ėjo vienintelis siauras takas, ir keturiolika patrankų ir pusantro tūkstančio šautuvų galėjo visiškai nušluoti šturmo koloną. Pasiūlymui pasiduoti įgula atsisakė. Tada keletas Achalcichės seniūnų, lydėjusių rusų būrį, savanoriškai sutiko nueiti į pilį ir įkalbėti acchuriečius. Su jais ėjo ir gruzinų savanorių štabs-kapitonas kunigaikštis Mamuka Orbeliani. Jie gyventojams papasokojo apie kruviną Achalcichės šturmą ir tuo sugebėjo priversti suabejoti gyventojus. Lazai, dar derybų metu, pasitraukė į kalnus, ir acchuriečiai atidarė vartus. Tvirtovė su keturiolika patrankų ir šešiais šimtais vėliavų buvo užimta neišovus nei vieno šūvio.

Tuo ilga Ackuri istorija praktiškai baigėsi. Dailininkas Nesterovas, važiuodamas pro Ackuri po 70 metų, čia matė jau apgriuvusią tvirtovę:
Tolumoje matyti sena pilis, apaugusi geltonomis samanomis. Daug metų šiems griuvėsiams. Jie kaip ir suaugo su uola, juos priglaudusia. Ko tik nematė senosios Acchuro sienos? Pamena jos persų valdžią, vėliau turkų. Pamena puotas ir mūšius savo acchurų valdovų-kunigaikščių. Pamena ir rusų kareivį, ėmusį ir Baisujį Apkasą, ir žilą Acchurą.

Ackuri tvirtovė	Ackuri tvirtovė	Ackuri tvirtovė
Author:Nodari_G	Author:Archil Kikvadze	Author:Archil Kikvadze

Sunku suprasti kur buvo pagrindinis įėjimas į tvirtovę. Čelebi paminėtų pietinių vartų dabar jau nėra. Jokie keliai į tvirtovės vidų neveda. Dabar į ją galima patekti užlipus ant kalno, ar tuneliu vandeniui nuo upės pusės. Anksčiau tunelis ėjo prie Mtkvari upės, ir atrodo, dalinai sugriautas tiesiant kelią. Dabar jis prasideda prie pat kelio. Iki kelio nutiesimo uola leidosi tiesiai į upę.
Nuo tvirtovės matosi visas Ackuri ir jo apylinkės. Matosi ir Boržomi Nacionalinio parko tarpekliai. Šiaurėje matosi Lomi kalnas (2100 м), pietryčiuose - Ošora kalnas (2607 м). Jeigu oras nedrėgnas ir nedulkėtas gerai matosi Boržomi tarpeklis.